- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siūloma asmenims, tuo pat metu turintiems teisę į senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių arba našlaičių pensijas, jas visas mokėti kartu. Tai numatančią Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisą įregistravo Seimo Lietuvos regionų frakcijos narys Petras Gražulis.
Anot jo, šia pataisa siekiama ištaisyti neteisybę, kad žmonių senatvės pensijos būtų mokamos kartu su netekto darbingumo (invalidumo) ir kitomis jiems priklausančiomis pensijomis.
„Dalyvaudamas renginiuose ar susitikimuose visada sulaukiu klausimų apie tai, kodėl žmonės yra verčiami rinktis pensijų rūšį, nors visada mokėjo jiems priklausančius mokesčius, o Konstitucijos 52 straipsnyje aiškiai pasakyta, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas. Pastaroji nuostata reiškia, kad šios dvi pensijų rūšys turi būti mokamos kartu, nes net pačioje Konstitucijoje yra sujungtos jungiamuoju žodžiu „ir“,- dokumento aiškinamajame rašte sako P. Gražulis.
Šiuo metu asmenys, kuriems mokamos netekto darbingumo pensijos ir kurie tuo pat metu turi teisę gauti senatvės pensiją, turi rinktis pensijos rūšį ir neturi galimybės gauti abiejų pensijų.
Priėmus šias įstatymo pataisas, anot P. Gražulio, būtų eliminuota galimybė rinktis vieną iš pensijų, nes jos būtų sumuojamos, o tai leistų pagerinti gyventojų finansinę padėtį.
Šiuo metu asmenims, tuo pačiu metu turintiems teisę gauti ir netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ir senatvės pensiją, mokama didesnioji iš šių pensijų arba asmens prašymu – viena iš šių pensijų.
Galiojantis įstatymas taip pat numato, kad asmenims, tuo pačiu metu turintiems teisę gauti našlių pensijas ir našlaičių pensijas, mokama didesnioji pensija arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų.
Seimo teisininkai įžvelgia galimą prieštaravimą Konstitucijai
Siūlomą teisinį reguliavimą kritiškai įvertino Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, įžvelgdamas galimą prieštaravimą Konstitucijai.
„Kai kuriems asmenims būtų nustatyta teisė tuo pat metu gauti kelias išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, jeigu jie įgijo teisę į išmoką dėl skirtingų socialinių rizikų. Pažymėtina, kad valstybinio socialinio draudimo paskirtis – kompensuoti visas ar dalį netektų darbo pajamų dėl įstatyme nustatytos socialinės rizikos draudiminio įvykio – senatvės, neįgalumo, ligos, motinystės ir kt. Nustačius įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, asmenims, tuo pat metu turintiems teisę į senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių arba našlaičių pensijas, jos būtų mokamos visos kartu, todėl šiems asmenims būtų nustatytos tokios išmokos, kurių dydis galimai viršytų jų turėtas darbo pajamas ir būtų neproporcingas tų išmokų, kurias gauna asmenys, turintys teisę tik į vieną išmokos rūšį, dydžiui“,- sakoma Seimo teisininkų išvadoje.
Jie daro išvadą, kad siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams, Konstitucijoje nustatytam draudimui varžyti žmogaus teises ar teikti jam privilegijų dėl jo socialinės padėties ir Konstitucijos straipsniui, pagal kurį valstybė turi laiduoti piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.
Seimo Teisės departamentas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas dar 2016 m. gruodžio 21 d. ir 2017 m. lapkričio 15 d. preliminariai įvertino, kad teisinis reglamentavimas, pagal kurį kai kuriems asmenims būtų nustatyta teisė tuo pat metu gauti išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, jeigu jie įgijo teisę į išmoką dėl skirtingų socialinių rizikų, prieštarauja Konstitucijai.
P. Gražulis siūlo, kad įstatymo pakeitimas įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d.
Vertindami tai Seimo teisininkai sako, kad turėtų būti gautos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Vyriausybės išvados dėl galimų lėšų šaltinių šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Anot jų, kartu su šiuo projektu turėtų būti teikiamas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo projektas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?1
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų2
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...