- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Opoziciniai socialdemokratai ir „darbiečiai“ prašo prezidento vetuoti Seimo priimtas pataisas, numatančias, kad nevakcinuoti darbuotojai už COVID-19 testus mokėtų patys.
„Testavimas yra pandemijos valdymo priemonė. Todėl apsunkinti testavimą – vadinasi, apsunkinti pandemijos valdymą. O šiuo atveju kaip tik tai ir padaryta: verčiant žmones mokėti už testus, besitestuojančiųjų skaičius mažės“, – antradienį išplatintame pranešime spaudai teigia Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas.
Darbo partijos frakcijos vadovas Viktoras Fiodorovas savo ruožtu teigia, kad nustatoma atsakomybė ir finansinė našta darbuotojui gali prieštarauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) bei Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymams, nes šiuose teisės aktuose numatoma, kad sveikatos patikrinimai atliekami PSDF arba darbdavio lėšomis.
„Argumentus, kad Skandinavijos šalyse, Lenkijoje, Vengrijoje testavimas tiek darbuotojams, tiek kitiems žmonėms yra kompensuojamas, ir tai laikoma efektyvia COVID-19 pandemijos suvaldymo priemone, valdantieji ignoravo. Pasisakome už pozityvias priemones, skatinant Lietuvos gyventojų vakcinaciją, ir atkreipiame dėmesį, kokias pasekmes gali sukelti nepakankamai pagrįsti sprendimai“, – teigiama „darbiečių“ kreipimesi į prezidentą.
Savo ruožtu socialdemokratai pažymi, kad nedidele balsų persvara Seimo priimtu pakeitimu gali būti pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, nes „tam tikra grupė gyventojų išskiriama ir atskiriama kaip nenusipelniusi valstybės pagalbos“.
Frakcijos atstovų manymų, dalis tų žmonių, kurie privalės testuotis už savo lėšas, gali pasitraukti iš darbo rinkos, dėl to šokteltų socialiai remiamų gyventojų skaičius, padidėtų valstybės išlaidos socialinėms išmokoms bei kompensacijoms.
Seimas prieš savaitę priėmė Vyriausybės inicijuotas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, jos priimtos valdančiųjų balsais, dalyvaujant minimaliam Seimo narių skaičiui, kurio reikia priimti įstatymą, t. y. 71 parlamentarui.
Jei pataisas pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda, jos įsigalios nuo gruodžio 1-osios.
Pataisų šalininkai Seime teigė, kad atsisakantieji skiepytis negali būti toliau testuojami už tai mokant visų mokesčių mokėtojų pinigais, tuo metu priešininkai tvirtina, kad pataisos yra diskriminacinės ir dar labiau priešina visuomenę.
Pagal pataisas, sveikatos patikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta ekstremali padėtis arba karantinas, esant vakcinos prieinamumui, bus finansuojamas darbuotojo lėšomis arba, jei darbdavys sutiks – darbdavio lėšomis.
Išimtis bus taikoma darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių. Jų testavimas ir toliau bus finansuojamas iš biudžeto.
Vyriausybė teigia, kad tokia prievolė turėtų paskatinti žmones skiepytis nuo COVID-19.
Vyriausybė yra sudariusi veiklos sričių sąrašą, kuriame esantys darbuotojai turi nuolat testuotis dėl COVID-19, tai medicinos, švietimo, maitinimo, prekybos, viešojo administravimo darbuotojai, vežėjai, profesinės karo tarnybos kariai. Tikrintis reikia kas septynias–dešimt dienų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
SEB įspėja: sukčiai jau siunčia melagingas labiau suasmenintas SMS žinutes
SEB bankas sulaukė pranešimų apie pastaruoju metu suaktyvėjusį sukčiavimą, kai finansiniai sukčiai bando išvilioti asmens duomenis iš žmonių, atsiųsdami SMS žinutę, kurioje į gavėją kreipiasi tikru vardu ir/ arba pavarde. ...
-
Iki 2026 metų liepos turės būti modernizuoti visų daugiabučių šilumos punktai4
Siekiant sumažinti sąskaitas už namų šildymą, iki 2026 metų liepos turės būti modernizuotos visų daugiabučių šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, pranešė Energetikos ministerija. ...
-
„Lifosa“ Seimo nariams pristatė veiklos atnaujinimo planą
Kėdainių fosforo trąšų gamykloje „Lifosa“ trečiadienį lankėsi Seimo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetų narių grupė. ...
-
M. Dubnikovas: Lietuva patraukli užsienio darbuotojams, joje pragyvenimo lygis aukščiausias regione10
Migracijos departamentui paskelbus, kad per penkerius metus Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius padvigubėjo, finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad svečių šalių gyventojai į Lietuvą migruoja dėl darbo – siekdami uždirb...
-
Ž. Mauricas: norint padėti Ukrainai kovoje su Rusija, reikėtų mažinti degalų vartojimą
Ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad didesnis degalų vartojimas skatina ir didesnę naftos paklausą bei jos kainą. Taip, pasak jo, Rusija gauna didesnes pajamas iš naftos eksporto ir tą reikėtų stabdyti, norint sėkmingai kovoti prie&sca...
-
Baltijos estakadai – finansavimo perspektyvos7
Baltijos estakados statybos darbai vyksta sklandžiai, tačiau jų efektyvumui užtikrinti reikalingas finansavimas. Siekiant išsiaiškinti papildomų lėšų gavimo galimybes, antradienio popietę Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas susi...
-
Vairuotojai džiūgauja dėl sumažėjusių kuro kainų: kad ir 5 centai nuo litro, vis ne iš kišenės13
Pastarosiomis dienomis degalinių švieslentėse – nežymiai kritusios degalų kainos. Nors populiariausi degalai atpigo vos nuo vieno iki kelių centų, vartotojai jau reaguoja. Ekonomistai aiškina, kad didelių kainų išsigando ir p...
-
Iš Ukrainos į Lietuvą atvežta dar 1,3 tūkst. tonų kukurūzų
Į Lietuvą iš Ukrainos atvyko šeštas traukinys, kuriuo atgabenta 1,3 tūkst. tonų kukurūzų, BNS pranešė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG). Krovinys pirmadienį iš Šeštokų išvežtas į Klai...
-
Sulaukta pasiūlymų dėl NT apmokestinimo: Seimą projektas turėtų pasiekti rudens sesijoje13
Praėjusio mėnesio pradžioje siūlymus dėl nekilnojamojo turto mokesčio pakvietusi teikti Finansų ministerija skelbia, kad iki birželio 30 d. numatyto termino sulaukė maždaug trijų dešimčių pasiūlymų dėl NT apmokestinimo modelio tobulinimo...
-
K. Budrys: iš EK patikslinimo dėl Kaliningrado tranzito Lietuva tikisi aiškaus sprendimo
Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys tvirtina, kad iš šią savaitę laukiamo Europos Komisijos (EK) išaiškinimo dėl situacijos su tranzitu į Kaliningradą tikimasi, jog bus tiksliai atsakyta į klausimus, kokioms pr...