- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nedarbas gegužę mažėjo sparčiausiai šiais metais – per mėnesį susitraukė 0,7 proc. punkto ir dabar siekia 8,8 proc. Darbo neturinčių asmenų skaičius sugrįžo į 2020 metų pradžios lygį. Visose šalies savivaldybėse sumažėjo nedirbančių asmenų skaičius, išskyrus Klaipėdos rajoną.
Birželio 1 d. Užimtumo tarnyboje registruota 154,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Tai – 10,8 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį ir 84,7 tūkst. mažiau nei prieš metus. Ilgalaikių bedarbių skaičius taip pat tolygiai mažėja: birželio pradžioje jų buvo registruota beveik trečdaliu (31,2 proc.) mažiau nei metų pradžioje.
„Teigiamą postūmį nedarbo mažėjimui turi išaugusios remiamo užimtumo apimtys. Vien šiais metais Užimtumo tarnybos administruojamose priemonėse, skirtose skatinti ir palengvinti grįžimą į darbo rinką, pradėjo dalyvauti 22,5 tūkst. asmenų“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Kiekvieną šių metų mėnesį į šias priemones įsilieja vidutiniškai po 4,5 tūkst. naujų dalyvių. Kas penktas – ilgalaikis bedarbis.
Per šių metų penkis mėnesius 8,4 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų įdarbinti subsidijuojant, 6,7 tūkst. pradėjo mokytis pagal profesinio mokymo programas, 0,6 tūkst. suteikta parama darbo vietoms steigti, 5,7 tūkst. skirta parama judumui, 0,3 tūkst. įdarbinti pagal pameistrystės sutartį.
Nedarbo mažėjimui įtakos turi ir darbdavių registruojamų darbo pasiūlymų mastai. Šiais metais laisvų darbo vietų vidutiniškai apie 27 tūkst. kiekvieną mėnesį, t .y. apie 3 tūkst. daugiau nei per mėnesį Užimtumo tarnyboje užsiregistruoja darbo neturinčių asmenų.
Šiemet laisvų darbo vietų daugiausiai pateikė apdirbamosios gamybos, statybos, prekybos ir variklinių transporto priemonių remonto, administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdantys darbdaviai bei transporto ir saugojimo paslaugas teikiančios įmonės.
Didžiausias darbo paklausos augimas fiksuotas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo, kasybos ir karjerų eksploatavimo bei elektros, dujų ir garo tiekimo veiklose.
Pasak J. Zemblytės, paklausiausi darbo rinkoje išlieka kvalifikuoti darbininkai ir mašinų bei įrenginių operatoriai – jiems skirta daugiausiai darbo pasiūlymų (44,2 proc.). Šioje grupėje daugiausia laisvų darbo vietų registruota tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams, plataus profilio statybininkams, autobusų vairuotojams, kelininkams, elektrikams, betonuotojams, siuvėjams.
Kas aštuntas darbo pasiūlymas – paslaugų darbuotojams ir pardavėjams. Paklausiausi šioje grupėje virėjai, pardavėjai, slaugytojo padėjėjai, padavėjai.
Specialistams ir įstaigų tarnautojams šiais metais buvo skirta šeštadalis darbo pasiūlymų. Iš jų daugiausia pardavimo vadybininkams, sandėlininkams, apskaitininkams, administratoriams, socialinio darbuotojo padėjėjams, buhalteriams. Trijų šimtų skaičiaus ribą viršija šiais metais įregistruotų laisvų darbo vietų programuotojams, socialiniams darbuotojams, bendrosios praktikos slaugytojams, logistikos vadybininkams skaičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Privalomojo sveikatos draudimo fondas kitais metais bus subalansuotas?
Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) kitais metais bus subalansuotas – įplaukos ir išlaidos turėtų siekti 3,461 mlrd. eurų, arba 13,5 proc. daugiau nei suplanuota šiemet. ...
-
„Litgrid“ paslaugos kainos viršutinė riba kitąmet didėja 2 kartus
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ elektros perdavimo aukštos įtampos tinklais paslaugos kainos viršutinė riba kitąmet bus 1,329 cento už kWh – 2,3 karto didesnė nei nustatyta šiemet (0,654 ce...
-
2024-ųjų Pensijų anuitetų fondo biudžeto projekte – 12 proc. daugiau įplaukų
2024 metų Pensijų anuitetų fondo (PAF) biudžeto projektas numato, kad už įgyjamus pensijų anuitetus fondas kitąmet gaus 16,4 mln. eurų įplaukų – 12 proc. daugiau nei 2023 metų planas (14,6 mln. eurų). ...
-
Lietuvos banko siūlymus dėl gyvybės draudimo platintojų vertins Konkurencijos taryba
Konkurencijos taryba žada įvertinti Lietuvos banko (LB) pasiūlymą įstatymu įtvirtinti, kad draudikai negalėtų mokėti komisinio atlygio tarpininkams už kiekvieną sutartį ir vietoj to turėtų mokėti fiksuotą atlygį. ...
-
Elektra Lietuvoje per savaitę pigo 18,5 proc., dujos TTF biržoje brango 6,4 proc.
Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 18,5 proc., tuo metu gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške brango 6,4 proc. ...
-
Ūkininkė iš Klaipėdos rajono pasirinko netradicinį verslą
Klaipėdoje yra neįprastas grybų ūkis. Tokiam verslui nereikia daug žemės. Čia eilėmis sustatyta apie pusantro tūkstančio rąstų. Ant jų ir kalasi iš Rytų Azijos atkeliavę grybai šitakiai, kitaip jie vadinami valgomaisiais danteniais...
-
Į kiaušinius mokslininkai įterpė jodo bei seleno: kada jie atsiras prekyboje?14
Mokslininkai sugalvojo būdą, kaip vištų kiaušinius praturtinti maistingomis medžiagomis, kad žmonėms reiktų mažiau vartoti papildų, o sveikatai reikalingų elementų jie gautų su maistu. Apie inovaciją pasakota LNK žiniose. ...
-
Siūloma griežtinti fejerverkų prekybą ir naudojimą3
Parlamentarai nusiteikę nuo 2024 metų vidurio sugriežtinti fejerverkų prekybą ir naudojimą. ...
-
Prognozės: visų 2024-ųjų ir pirmojo pusmečio elektros rinkos kaina – 4 kartus mažesnė2
Prognozuojama elektros rinkos kaina 2024 metais 9,472 cento už kilovatvalandę (kWh), o pirmąjį pusmetį – 9,753 cento – beveik keturiskart mažesnė nei šiemet, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Gyvybės draudikų asociacijos vadovas: Lietuvos banko siūlymas sunaikintų agentų rinką
Lietuvos bankui (LB) siūlant įstatymu įtvirtinti, kad draudikas negalėtų mokėti komisinio atlygio tarpininkui už kiekvieną sutartį ir vietoj to turėtų mokėti fiksuotą komisinį atlygį, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas Giedr...