Seimas svarstys opozicinių darbiečių pasiūlymą įteisinti, kad parlamentarai privalo nustatyti svarstant nepaprastąsias aplinkybes, kurios, reikalui esant, leistų pakeisti lito kursą.
 
Ketvirtadienį Seimas pritarė Darbo partijos parengtų Lito patikimumo įstatymo pataisų pateikimui. Šiomis pataisomis siekiama įteisinti, kad Seimas privalo nustatyti nepaprastąsias aplinkybes, kurios suteiktų Lietuvos bankui ir Vyriausybei nustatyti kitokį lito kursą su bazine valiuta.
 
Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys, pristatydamas pataisą, tvirtino, kad lito kursas yra „labai jautrus ir visuomenei ypač svarbus klausimas“, todėl dėl jo esą turėtų apsispręsti ir Seimas, ne tik centrinis bankas bei ministrų kabinetas.
 
Iš kitos pusės V.Gapšys pabrėžė, kad darbiečiai nemato priežasčių lito devalvavimui. Todėl, pasak jo, siūlomos pataisos yra lyg ir apsidraudimas, kad Lietuvos bankas su Vyriausybe negalės voliuntaristiškai, be pasitarimo su Seimu keisti lito kurso. „Pagal šį projektą, lito kursą, jeigu reikėtų, pakeistų Lietuvos bankas ir Vyriausybė. Bet Seimas patvirtintų aplinkybes, kurios leistų tai padaryti. Kitaip tariant, be išankstinio Seimo leidimo negalima būtų netikėtai devalvuoti lito“, - atkreipė dėmesį parlamentaras. 
 
Pataisos dar bus parlamentarų svarstomos komitetuose ir frakcijose. Tik birželį numatoma dėl jų balsuoti plenariniuose posėdžiuose. Kaip parodė balsavimas ketvirtadienį, didesnė dalis valdančiosios koalicijos nėra nusiteikusi šioms pataisoms galutinai pritarti.
 
Lito patikimumo įstatymas galioja nuo 1994 metų. Iš pradžių litas buvo susietas su Jungtinių Amerikos Valstijų doleriu, tačiau nuo 2002 metų Lietuvos banko ir Vyriausybės sprendimu bazine valiuta, prie kurios „pririštas“ litas, yra euras. Oficialus lito ir euro kursas yra 3,4528:1.