Kauno rajono įmonė gamina maisto produktus iš kanapių: aliejų, batonėlius, įvairius užkandžius – ir juos eksportuoja į Ameriką. Metai jau baigti, tačiau nuotaikos įvairios.
„Išgyventi išgyvensime, bet jeigu norime augti – tai ne tie buvo metai augimui“, – sakė „Allive Europe“ direktorius Skirmantas Nikštelė.
Kad kažkas ne taip, pernai pajuto kone visa Lietuvos pramonė.
„Akivaizdu, kad tai nebuvo kilimo metai – geriausiu atveju stagnacijos metai“, – sakė Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Mūsų pramonės augimas prislopęs, o reikšmingesnės proveržio energijos kol kas nesimato“, – pridūrė I. Genytė-Pikčienė.
Dalį džiaugsmo iš lietuviškų įmonių atėmė muitai. Pavyzdžiui, Kauno rajono įmonei JAV pritaikė 15 proc. tarifą. Tad buvo pasiruošta blogiausiam.
„Manau, gerbiamo Donaldo Trumpo tikslas toks ir buvo, kad tų eksportų ir nebeliktų“, – komentavo S. Nikštelė.
Tačiau išlaviruoti pavyko. Ir, keista, būtent amerikiečių dėka.
„Gerai yra tai, kad Amerikos vartotojai kažkokiu būdu, tikriausiai savo kreditinėse kortelėse, dar rado vietos įsigyti tų prekių. Ir mes pardavėme tiek, kiek pardavėme ir anksčiau“, – pasakojo S. Nikštelė.
Neregėti verslo sėkmės ir dirbant su Europa. Skandinavija ir Vokietija, pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos, stagnuoja.
„Eksportą riboja vangesnė paklausa partnerių rinkose ir sunkėjanti konkurencinė aplinka“, – paaiškino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
O tiksliau, pagalius į ratus kaišioja Azija. Dėl muitų dalis pigių azijietiškų prekių užsidarė Amerikai, bet užliejo Europą. V. Janulevičius sako: užsakymai krito ir iš Lietuvos.
„Elektromobiliai, baterijos, vėjo malūnai, saulės energetika, buitinė technika. Tos įmonės, kurios vis dar gamindavo Europoje, daugeliu atvejų nepajėgios konkuruoti su Azijos šalimis“, – kalbėjo V. Janulevičius.
„Paklausa Lietuvoje gaminamoms prekėms iš užsienio išlieka kur kas mažesnė, nei buvome pratę“, – pridūrė G. Šimkus.
Eksportas maitina Lietuvą. Kuo mažiau prekių parduodama užsienyje, tuo mažiau pliusų ir darbuotojams. Dalis įmonių mažina darbuotojų skaičių.
„Augti ir auginti produkciją taip sparčiai, kaip tai sekėsi pastaraisiais metais, nebeišeina, tad toks darbo vietų didėjimas buvo labai vangus“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.
Naujų darbo vietų nebekuria ir užsienio įmonės. Be Vokietijos karinės pramonės milžinės „Rheinmetall“, kuri stato gamyklą Radviliškyje, reikšmingų naujų investicijų Lietuva nesulaukia.
„Didžiąją dalį investicijų kuria vietos – Lietuvos verslas“, – sakė G. Šimkus.
„Sakyti, kad dabar nuo nulio ne gynybos srityje turime investicijų – yra keletas projektų, kurie galbūt įsivažiuos“, – pridūrė V. Janulevičius.
Kai investicijų mažiau, nėra ir ką žadėti dėl atlyginimų.
„Atlyginimų augimai bus, bet ne tokie kaip kituose sektoriuose – 10–12 proc. Manau, kad iki 5 proc. galėtų būti“, – svarstė V. Janulevičius.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad vidutinis atlyginimas šiemet turėtų augti 9 proc. Tačiau pripažįsta: vis mažiau įmonių gali tokį tempą palaikyti.
„Darbo užmokesčio augimą neišvengiamai pradės stabdyti ir mažėjančios įmonių finansinės galimybės“, – pažymėjo G. Šimkus.
O dar laukia krūva išlaidų kitur. Įsigalioja mokesčių reforma: naujas 25 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas didesnėms pajamoms, 1 proc. punktu didesnis pelno mokestis. Taip pat atsiranda papildomi mokesčiai saldintiems gėrimams ir tarifas komerciniam nekilnojamajam turtui.
„Papildomi mokesčiai sukurs precedentą – šešėlis augs, ieškos, kaip optimizuoti savo veiklą“, – komentavo V. Janulevičius.
„Paklausos, kadangi nenusimato, kad baisiai didėtų, tai ir kainos nepadidės, o kaip mes su savikainomis sakysimės, tai akivaizdu, kad į pelno sąskaitą tvarkysimės“, – kalbėjo S. Nikštelė.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad iššūkių tarptautinėse rinkose nemažės – eksportas plėsis vangiai. Tad pramonę į priekį išjudins nebent antros pakopos pensijų pinigai ir vartojimas.
„Tiek NT rinka turėtų išlikti aktyvi, o su ja įgaus aktyvumą aptarnaujančios įmonės, kurios užmaitins mūsų gamintojus paklausa“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Tačiau pramonė skeptiška. Jei gyventojai iš kauptų pinigų prisipirks nekilnojamojo turto, įmonės iš to neišloš.
„Tie pinigai, kurie paimti, nežinau, ar sukurs didesnę vertę, kuri liks čia“, – svarstė V. Janulevičius.
Anot Lietuvos banko, atsiėmus lėšas iš antros pakopos, į ekonomiką bus įlietas per milijardas eurų. Bet metai pasibaigs – ir vartojimas vėl kris.
(be temos)
(be temos)