Neišmestas maistas – pagalba skurstantiems

Labdaros ir paramos fondo "Maisto bankas" paramos programų koordinatorė Laura Rutkauskienė sutiko pasikalbėti apie maisto švaistymą.

– Ar Lietuvoje taip pat reikėtų panašių įstatymų kaip Italijoje ar Prancūzijoje, draudžiančių prekybos centrams išmesti vartoti tinkamą maistą?

– Žinoma, toks įstatymas yra naudingas plačiąja prasme, kad maisto produktai nebūtų išmetami, neteršiama gamta, neeikvojami kiti ištekliai. Ir produktai atliktų savo tiesioginę funkciją – pamaitintų žmones, nes ES skursta apie 55 mln. žmonių, kurie negali sau leisti kas antrą dieną įsigyti kokybiško baltymų turtingo maisto. Džiugu, kad vis daugiau įmonių supranta maisto švaistymo žalą ir noriai prisideda prie mūsų veiklų, tačiau yra ir tokių, pas kurias nuvykus reikia daug aiškinti – joms atrodo, kad utilizuoti yra daug paprasčiau ir patogiau nei atiduoti. Tad, viena vertus, įstatymas tikrai palengvintų mūsų darbą derantis su prekybos centrais ir gamintojais, tačiau, antra vertus, kadangi vienintelis "Maisto bankas" vykdo maisto surinkimo funkciją Lietuvoje, susidurtume ir su finansiniais bei žmogiškaisiais iššūkiais – reikėtų daugiau savanorių, daugiau sandėlių, daugiau automobilių.

– Produktai ženklinami "geriausia iki" dažniausiai yra tinkami vartoti ir po šio termino. Kokiam terminui tai saugu?

– Žmonės buityje dažnai terminus "geriausia iki" ir "tinka vartoti iki" painioja arba net visai nežino, kad jie yra iš esmės skirtingi. Terminas "tinka vartoti iki" reiškia, kad prieš jus labai greitai gendantis maisto produktas ir jo vartojimas po nurodytos datos gali sukelti tiesioginį poveikį žmogaus sveikatai. O štai "geriausia iki" dažniausiai būna pažymėta ant ilgai negendančių maisto produktų: tai gali būti miltai, įvairios kruopos, konservuoti, džiovinti produktai. Pasibaigus produkto nurodytam "geriausia iki" terminui, jie, jei buvo laikomi tinkamai, yra dar saugūs vartoti, tačiau gali būti pasikeitusi viena kita jų savybė, pavyzdžiui susilpnėjęs maisto kvapas. Žinoma, prieš naudojant tokius maisto produktus reikėtų apžiūrėti ar pakuotė nebuvo suplyšusi, ar ant produkto nėra pelėsio, taip pat – ar maisto produktas buvo laikomas tinkamomis sąlygomis, kurios dažniausiai būna parašytos ant maisto produkto pakuotės. Rekomendacijas, kiek maistą po termino "geriausia iki" dar galima vartoti, įsakymu yra patvirtinusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Štai, pavyzdžiui, duoną ir pyrago gaminius po termino "geriausia iki" galima vartoti dar penkias dienas, džiovintus vaisius, prieskonius, riešutus – dvi savaites.

– Ar pasitaiko tokių atvejų, kad kauniečiai patys ne akcijos metu atneša produktų "Maisto bankui"?

– Kartais, ypač sezono metu, žmonės atveža pačių užaugintų daržovių ar vaisių, kurių savo darže užsiaugino per daug, puiku, kai pirmiausia pagalvojama apie galimybę dalytis maistu, padėti skurstantiems, o ne išmesti. Tai nėra dažnas atvejis, kai žmonės atveža produktų, tačiau tais atvejais atiduodame maistą labdaros valgykloms. Jos maistą gali suvartoti greičiau. Taip pat ištisus metus paaukoti ilgiau negendančių produktų galima per interneto parduotuvę "Barbora". Džiaugiamės, kad žmonės išties pasinaudoja šiomis galimybėmis ir noriai prisideda prie nepasiturinčių žmonių maitinimo.

Neišmestas maistas padeda kitiems

Dažnai viešojoje erdvėje vyrauja nuostata, kad labdarą gauna tik asocialūs asmenys, tačiau tai netiesa. Kaune sandėlį kasdien pasiekiantis 1,5 tonos paskutinės dienos galiojimo maistas išskirstomas dažnai vaikus bei gausias šeimas remiančioms organizacijoms.

Viena tokių organizacijų, priimančių "Maisto banko" paramą – Vaikų dienos centras "Vaikų stotelė", esanti Karmelitų parapijoje. Centro koordinatorė Kristina Jonėnienė pasakoja, kad parama besibaigiančio galiojimo maisto produktais padeda vaikams išmokti gaminti maistą patiems, ekonomiškai panaudoti produktus ir,svarbiausia, neišmesti produktų.

"Norime, kad vaikai tais įgūdžiais pasidalytų namuose. Kai kuriose šeimose maistą gaminti nėra populiaru. Norime, kad vaikai pamatytų, kaip galima gaminti pigiau ir racionaliau, galėtų tai daryti ir namuose. Kai kurie vaikai taip ir daro. Visos šeimos taip pat turi maisto ir veterinarijos tarnybos rekomendacijas, kiek galima pratęsti "geriausia iki" terminą."

Europos Komisijos patarimai

EK neseniai išleido keletą patarimų, kaip išmesti mažiau maisto ir tuo pat metu sutaupyti pinigų.

1. Susiplanuokite, ką pirksite. "Maisto bankas" taip pat pataria apsipirkti su pirkinių sąrašu, bei nepasiduoti akcijų įtakai. Taip sutaupysime ne tik maisto, bet ir pinigų.

2. Patikrinkite suvartojimo datas. Dažnai painiojamos dvi frazės "tinka iki" bei "geriausia iki". "Tinka iki" reiškia, kad maisto produktą saugu vartoti iki nurodytos dienos (pvz., mėsą ir žuvį); "geriausia iki" reiškia, kad iki nurodytos datos produktas yra tinkamos kokybės, bet vėliau tokį produktą vartoti vis dar saugu.

3. Pasirūpinkite šaldytuvu. Siekiant išlaikyti maistą, tinkamą vartoti kuo ilgiau, šaldytuvas turi būti sandarus ir jame turi būti palaikoma 1–5°C temperatūra.

4. Maistą laikykite taip, kaip nurodyta ant pakuočių.

5. Naujus maisto produktus laikykite šaldytuvo ar spintelių lentynų gale, o senesnius – priekyje, taip pirmiau sieksite produkto, kurį suvartoti reikia greičiau.

6. Maistą tiekite mažomis porcijomis

7. Suvartokite likučius. Maisto likučius galite užšaldyti ir suvartoti vėliau. Pavyzdžiui, paruoštą patiekalą galite užšaldyti ir atitirpdyti jį vėliau, kai nenorėsite gaminti.

8. Panaudokite atliekas kompostui. Taip galite pasigaminti trąšų sodui bei daržui.