Nauja valstybinės medienos pardavimo tvarka toliau kelia ginčų

Parlamentarai po Velykų apsispręs dėl daug diskusijų sukėlusių ir kritikos sulaukusių pataisų, leisiančių nuo 2016 metų valstybinę medieną pirmiausia įsigyti Lietuvos perdirbėjams bei biokuro gamintojams. Pasak pataisų iniciatorių, jos užkirstų kelią tokios žaliavinės medienos įsigyti užsieniečiams.

Tačiau šalies prezidentė ir generalinis miškų urėdas kritiškai vertina pirmenybės principą ir sako, kad jis gali prieštarauti konkurencijai, ES teisei ir net šalies Konstitucijai. Be to, perspėjama, kad nauja tvarka būtų naudinga keliems didiesiems medienos perdirbėjams - „Grigiškėms“, Vakarų medienos grupei bei kitiems.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas trečiadienį pritarė parlamentarų Arūno Dudėno ir Kazio Grybausko siūlymui, kad mediena būtų prekiaujama aukcione, o ją įsigyti pirmumo teise galėtų tik Lietuvos perdirbėjai. Aukcione nenupirkta mediena būtų parduodama rinkos kaina, dalyvaujant visiems norintiems pirkėjams.

Generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis BNS teigė, kad tokios pataisos įtvirtina pirmumo galimybę, kuri nesuderinama su konkurencija.

„To pirmumo neturėtų būti, nes iškreipia konkurenciją. Dėl to, kad iš karto pateikiamas (į aukcioną- BNS) visas kiekis - 90 proc. visos medienos. Tai būtų dirbtinis konkurencijos mažinimas arba išvengta būtų tų pirkėjų, kurie neapdirba medienos. Kas gali pasakyti, kad neįvyks kainos mažėjimas? Niekas. Jeigu tas būtų užgarantuota, konkurencija bus, bet...“, - BNS teigė R.Prūsaitis.

Jis taip pat pabrėžė, kad priėmus pataisas, gali sumažėti medienos kainos: „Kas pasakys, kad ne“.

Komiteto vadovas Algimantas Salamakinas BNS teigė matąs požymių, kad taip siekiama monopolizuoti medienos iš valstybinių miškų pardavimą: „Matau akivaizdžius požymius... Tie, kurie įgavo pirmumo teisę, tie ir siūlo kainas. (...) Urėdijų pajamos gali būti sumažintos“.

Prezidentės patarėja Gabija Grigaitė parlamentarus įspėjo, kad šalies vadovė „kritiškai vertina pirmenybės išskyrimo aspektą“. Pasak jos, priėmus pataisas, kokioms pritarė komitetas, Lietuvą gali ištikti Bulgarijos, kuri irgi yra leidusi savivaldai ir urėdijoms rezervuoti trečdalį medienos vietos perdirbėjams, likimas.

„Bulgarija jau įspėta, mes irgi pakliūtume į pažeidimo procedūrą (dėl laisvos prekybos suvaržymo - BNS)“, - komiteto posėdyje teigė G.Grigaitė, pasak kurios, pataisos gali prieštarauti ne tik Europos Sąjungos teisei, bet ir Lietuvos Konstitucijai.

„Prezidentė prašo atsakingai pasiūlymus įvertinti“, - teigė šalies vadovės atstovė.

A.Salamakinas posėdyje pareiškė, kad panaši situacija buvusi Lenkijoje - ten už pirmenybės teisės įtvirtinimą buvo nubaustas aplinkos ministras. Pasak jo, pataisos yra dviejų verslo struktūrų - urėdijų ir pigios medienos įsigyti siekiančių stambių verslininkų - kovos rezultatas.

„Tai nėra Lietuvos mastu, tai tik trijų žmonių užgaidos. Galiu įvardinti juos: Pangonis su „Grigiškėmis“ („Grigiškių“ akcininkas ir vadovas Gintautas Pangonis - BNS), Zimnickas su savo dviem įmonėmis (Andrius Zimnickas, vadovaujantis Radviliškio ir Marijampolės medienos apdirbimo įmonėms „Juodeliai“ - BNS) ir Paulauskas (Vakarų medienos grupės valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas - BNS). Kiti kažkodėl šitame dalyke nenori dalyvauti, nors smulkiųjų medienos perdirbėjų yra apie 1,2 tūkst.“ - posėdyje teigė A.Salamakinas.

Jis taip pat pareiškė, kad svarstant pataisas, jaučiamas „didžiulis spaudimas“ dėl pirmumo teisės įtvirtinimo.

„Kalbėjau su tais trim asmenim. Siūliau - imkit kvotą, nes turit pajėgumus. Ne, su niekuo nesutinka, duokit tik pirmumo teisę“, - teigė A.Salamakinas.

Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys abejojo „vadinamųjų trijų ryklių“ galimybėmis.

„Jeigu mes nustatome, kad trys ar kelios įmonės koncentruojasi į medienos rinką, tai yra prevencija - mes juos turime pagauti ir nubausti“, - BNS teigė parlamentaras, kuris sakė remiąs principą, kad valstybiniuose miškuose užauginta mediena būtų parduodama vietos verslui. Jis taip pat nemato kliūčių aukcionuose dalyvauti ir didelėms, ir mažoms bendrovėms.

R.Prūsaitis BNS teigė, kad Mažeikiuose 2018-2019 metais ketinamam statyti medienos klasteriui pataisos nereikalingos.

„Manau, kad ne. Jiems reikalinga mediena neturi konkurencijos Lietuvoje. Popiermedžio, malkų, technologinių malkų plokštės Lietuvoje yra perteklius. Kainos krenta - per pusmetį nukrito 30-35 litų (8,6-10,1 euro) už kubą - va kas vyksta su šia mediena“, - BNS teigė generalinis urėdas.

A.Salamakinas be kita ko piktinosi, kad prekybos mediena iš valstybinių miškų nesureguliuoja Vyriausybė.

„Numetama ant Seimo - kolegialios institucijos. O kas atsakys? Juk mes iš kišenės nemokėsime, jeigu gausime baudą“, - kalbėjo Seimo narys.

Nauja tvarka, kuriai po svarstymo Seimas jau yra pritaręs, numato, kad miškų urėdijų per elektroninę sistemą parduodamą žaliavinę medieną pirmiausia galės įsigyti ją perdirbantys, biokurą gaminantys fiziniai ir juridiniai asmenys, o jų sąrašus sudarys ir kas pusmetį atnaujins Ūkio ministerija.

Ši tvarka nepaliestų medienos iš privačių miškų pardavimų rinkos.