„Infliacija įsibėgėjo dar praėjusių metų rudenį, o tam, be kitų veiksnių, įtakos turėjo ir sparčiai didėjęs užimtumas, atlyginimai bei vartojimas. Tokią infliaciją pristabdyti sunku – mokestinės lengvatos ar papildomos išmokos gyventojų sąskaitas papildo dar labiau, pakursto paklausą ir neslopina kainų augimo.

Tačiau dabartinę infliaciją daugiausiai lemia ne klestinti vidinė paklausa, o išorinis šokas – į rekordines aukštumas pakilusios energetinių išteklių, grūdų, metalų ir daugelio kitų žaliavų kainos. Dabartinis kainų augimas lenkia daugelio gyventojų pajamų augimą, daugelio jų perkamoji galia mažėja, ir dėl to dalis gyventojų jaučia nemažą finansinę įtampą“, – feisbuke rašo N. Mačiulis.

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad kai kurios priemonės, kaip kad minimalaus atlyginimo ar senatvės pensijų, neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas, buvo priimtos dar praėjusių metų pabaigoje tvirtinant valstybės biudžetą. Šį mėnesį taip pat įvestas laikinas nulinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas centriniam šildymui.

Tuo metu kaimyninės valstybės, pasak N. Mačiulio, taip pat ėmėsi priemonių. Lenkija iki 0 proc. sumažino PVM tarifą maistu bei pritaikė lengvatinius tarifus kurui. Tuo metu Švedijoje pasiūlytos vienkartinės išmokos turintiems automobilius.

„Lietuvoje girdimas tokių pasiūlymų aidas – nuo vienkartinių šimtinių iki mažesnių mokesčių kurui, maistui ir energetiniams ištekliams“, – teigia jis.

Tačiau, ekonomisto vertinimu, tokie pasiūlymai, kaip mokestinė lengvata kurui, turi nemažai trūkumų, kadangi didžiąją naudos dalį pajaustų daugiausiai kuro naudojančių automobilių savininkai, o mažiausią – besinaudojantys viešuoju transportu.

„Be to, tokia lengvata neskatintų ieškoti sveikesnių alternatyvų – persėsti į viešąjį transportą ar sėsti ant dviračio. Prisiminkime ir tai, kad kiekvieną kartą sustojus degalinėje į baką bėga ne tik kuras, bet vis dar ir eurai į Putino režimo sąskaitas“, – pridūrė N. Mačiulis.

PVM lengvata maistui, pasak jo, padėtų būtent tiems, kuriems iš tiesų tokia pagalba reikalinga, o tokios priemonės taikymas kainuotų maždaug 400 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų per metus. Ekonomistas neabejoja, kad dėl didėjančios konkurencijos tarp prekybos tinklų, galutiniai vartotojai taip pat pajaustų tokios lengvatos naudą.

Tačiau bandymai nustatyti, kurioms prekėms pritaikyti tokią lengvatą, „gali užkurti ilgai trunkantį pageidavimų koncertą“, pabrėžia ekspertas.

Tačiau didžiausias iššūkis, N. Mačiulio vertinimu, kyla ne dėl kuro ar maistų, bet dėl dujų brangimo.

Tiesiausias kelias – dar kartą padidinti NPD ir taip padėti mažiausiai uždirbantiems.

„Jų kaina biržoje išlieka beveik dešimt kartų didesnė nei prieš metus, o jos perkėlimas galutiniams vartotojams daug kam turėtų nepakeliamų pasekmių. Dar blogiau atrodo siūlymai sudarinėti gyventojų sąrašus, kurie turės stoti į eilę prie kompensacijų – eilės bus ilgos, procesas alinantis“, – aiškino jis.

„Šioje situacijoje valstybė turėtų priimti sprendimą ne išskaidyti pabrangimą, perkeliant jį keliems ar keliolikai metų į ateitį, o užbrėžti rinkos kainos ribą, virš kurios už dujas iš biudžeto sumokės valstybė. Ir tuo pačiu metu numatyti, kad papildomos ES fondų lėšos būtų nukreiptos į programas, kurios skatina įvairiausių atsinaujinančios energijos išteklių gamybą, vartojimą ir kaupimą“, – įsitikinęs N. Mačiulis.

Tačiau efektyviausia antiinfliacinė priemonė, ekonomisto vertinimu, būtų pajamų mokesčių mažinimas, o ne bandymai stebint rinkos kainas, bandyti pritaikyti vis naujas mokestines lengvatas.

„Tiesiausias kelias – dar kartą padidinti NPD ir taip padėti mažiausiai uždirbantiems. Tačiau dabartiniai kainų pokyčiai paliečia ne tik mažiausiai uždirbančius, bet ir viduriniąją klasę. Sumažinus bazinį GPM tarifą nuo 20 proc. iki 17 proc., vidutinį atlyginimą uždirbantys gyventojai per mėnesį gautų beveik 50 eurų. Galvojantiems apie teisingumą priminsiu, kad didžiausios daugiausiai uždirbančių pajamos apmokestinamos gerokai didesniu, 32 proc. siekiančiu pajamų tarifu“, – teigė jis.

„Tokia lengvata šalies biudžetui kainuotų panašiai, kaip ir lengvatinis PVM tarifas maisto produktams – nemažai, bet itin geros būklės Lietuvos valstybės finansams tai nebūtų nepakeliama našta. Mažesni mokesčiai pajamoms leistų gyventojams patiems, be valdžios patarimo, nuspręsti, kur išleisti padidėjusias pajamas – žuviai, daržovėms, elektrai, vaikų ugdymui, dviračiui, bėgimo bateliams ar… paramai“, – tvirtino N. Mačiulis.

ELTA primena, kad vasario metinė (2022 m. vasarį, palyginti su 2021 m. vasariu) infliacija sudarė 14,2 proc. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo šilumos energijos, degalų ir tepalų, kietojo kuro, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, dujų, duonos ir grūdų produktų, daržovių, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų paslaugų, elektros energijos, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kainų padidėjimas bei vandentiekos kainų sumažėjimas.