Mokesčių pertvarka: ką žada S. Skvernelio vyriausybė? Pereiti į pagrindinį turinį

Mokesčių pertvarka: ką žada S. Skvernelio vyriausybė?

Premjero Sauliaus Skvernelio vyriausybė neatsisako ketinimų naikinti papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) auginantiems vaikus tėvams, tačiau žada didesnius vaiko pinigus mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms.

Mokesčių pertvarka: ką žada S. Skvernelio vyriausybė?
Mokesčių pertvarka: ką žada S. Skvernelio vyriausybė? / V. Skaraičio / BFL nuotr.

Atnaujintuose Vyriausybės siūlymuose, kurie ketvirtadienį oficialiai pristatomi visuomenei, taip pat ketinama išsaugoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui ir viešbučiams, tačiau jo tarifas nuo 2018-ųjų siektų 15 procentų.

Palyginti su birželio pradžioje skelbtais pasiūlymais, atsisakoma ketinimų naikinti statybos ir autoremonto veiklų verslo liudijimus, koreguojamos planuotos žemės ūkio apmokestinimo permainos, atsisakoma planų taikyti neapmokestinamųjų pajamų dydį „Sodros“ įmokoms.

Pagrindinis siūlomų permainų tikslas nesikeičia - jomis siekiama mažinti mokesčių naštą mažiausiai uždirbantiems, taip pat norima suvienodinti skirtingus mokesčių režimus.

Naujas lengvatinis PVM tarifas

Nuo 2018 metų pradžios Lietuvoje siūloma įvesti naują 15 proc. lengvatinį PVM tarifą, kuris pakeistų šiuo metu taikomą 9 proc. tarifą. 15 proc. PVM būtų taikomas centriniam šildymui ir apgyvendinimo paslaugoms.

Šildymui iki birželio taikomas 9 proc. tarifas, planuojama, kad jis vėl bus sugrąžintas nuo spalio pradžios ir galios iki šių metų pabaigos. 9 proc. tarifas šiuo metu taikomas apgyvendinimo paslaugoms, anksčiau buvo siūloma šios lengvatos nuo 2018 metų atsisakyti.

Pagrindinis siūlomų permainų tikslas nesikeičia - jomis siekiama mažinti mokesčių naštą mažiausiai uždirbantiems, taip pat norima suvienodinti skirtingus mokesčių režimus.

Nuo 2018-ųjų knygoms ir keleivių vežimo paslaugoms siūloma taikyti 5 proc. tarifą vietoj 9 procentų.

5 proc. PVM tarifą ir toliau siūloma taikyti neįgaliųjų techninės pagalbos priemonės bei jų remontui bei kompensuojamiems vaistams. 5 proc. PVM dabar taikomas ir brangesniems nei 300 eurų nekompensuojamiems receptiniams vaistams - nuo kitų metų šią lengvatą ketinama taikyti visiems nekompensuojamiems receptiniams vaistams.

Daugiau pinigų auginantiems vaikus

Vyriausybė neatsisako planų keisti vaikus auginančių šeimų rėmimo tvarkos - įvesti tiesiogines pinigines išmokas už vaikus. Dabar taikomą papildomą NPD už vaikus ketinama naikinti, tačiau siūloma skirti papildomą piniginį priedą mažai uždirbantiems arba tris ir daugiau vaikų auginantiems tėvams.

Kiekvienam vaikui (globotiniui), nepriklausomai nuo tėvų pajamų, per mėnesį būtų skiriama 30 eurų išmoka. Vieną arba du vaikus turintiems tėvams papildoma išmoka būtų skiriama, jei šeimoje pajamos vienam asmeniui yra mažesnės kaip 153 eurai. Tris ir daugiau vaikų auginantiems tėvams papildoma išmoka būtų skiriama nevertinant šeimos pajamų.

Papildomos išmokos dydis nuo vaiko gimimo iki 2 metų sudarytų 28,5 euro, o nuo 2 iki 18 metų - 15,2 euro per mėnesį.

Neatsisakoma planų NPD prilyginti MMA

Vyriausybė neatsisako siūlymo NPD padidinti iki minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio - tai yra nuo 310 iki 380 eurų - taip sumažinant mažiausiai uždirbančiųjų apmokestinimą.  Anot Finansų ministerijos jau beveik pasiekta riba, kai tolesnis NPD didinimas nebeturės įtakos mažiausias pajamas gaunantiems asmenims.

Bus didinamas ne tik pagrindinis NPD, bet ir NPD neįgaliesiems. Turintiems 30-55 proc. darbingumą jis didės iki 390 eurų, 0-25 proc. - iki 450 eurų.

Tai pat planuoja įvesti 380 eurų neapmokestinamąjį dydį darbuotojo mokamoms 3 proc. pensijų socialinio draudimo įmokoms, todėl uždirbantys MMA nemokės ir gyventojų pajamų mokesčio, ir „Sodros“ įmokos. Šis pasiūlymas keičia daug kritikos sulaukusius planus taikyti 100 eurų neapmokestinamųjų pajamų dydį „Sodros“ įmokoms.

Planai nustatyti MMA dydžio „grindis“ darbdavio mokamoms „Sodros“ įmokoms nekeičiami - tikimasi, kad tai mažintų šešėlį ir didintų socialines garantijas.

Verslo liudijimų veiklos sąrašo keisti neketinama

Vyriausybė atsisako anksčiau deklaruotų planų naikinti verslo liudijimus statybos ir automobilių remonto paslaugoms. Vietoje to ketinama nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų sumažinti apyvartos ribą, kurią peržengus nebus galima mokėti fiksuoto pajamų mokesčio, įsigyjant verslo liudijimą.

Ir toliau siūloma panaikinti dabar galiojančias 684 eurų metinio verslo liudijimo mokesčio „grindis“ (kai veikla vykdoma visoje Lietuvoje), taip suteikiant savivaldybėms teisę savarankiškai nustatyti verslo liudijimo kainą.

Nesikeičia ir planai suvienodinti savarankiškai dirbančių asmenų „Sodros“ įmokas - jos būtų skaičiuojamos nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų, taikant 28 vidutinių darbo užmokesčių per metus „lubas“.

Individualios veiklos apmokestinimo pokyčių planai nesikeičia

Vyriausybė toliau siūlo, kad individualios veiklos apmokestinimas priklausytų nuo metinio pelno, o ne veiklos rūšies. Pelnas, neviršijantis 10 tūkst. eurų per metus, būtų apmokestinamas 5 proc. GPM tarifu. Didėjant pelnui, didėtų ir mokestis - tarkime, pelnui pasiekus 30 tūkst. eurų, mokestis būtų 15 procentų.

Anot Finansų ministerijos, tai leistų išvengti nuolat kylančių ginčų, kurias laisvąsias profesijas reikėtų apmokestinti 5 proc., o kurias - 15 proc. GPM, taip pat išvengti netolygaus mokesčių naštos paskirstymo, dėl kurio net dideles pajamas gaunantys gyventojai apmokestinami 5 proc. tarifu.

Skaičiuojama, kad dėl šio pakeitimo apie 30 proc. individualia veikla užsiimančių gyventojų GPM sumažės, apie 64 proc. - nesikeis, o padidės tik maždaug 6 proc.

Šiuo metu apie 40 tūkst. (69 proc.) individualia veikla užsiimančių gyventojų taikomas 5 proc. GPM tarifas, dalies šių gyventojų pelnas viršija 1 mln. eurų.

Žemdirbių apmokestinimui - pereinamasis laikotarpis

Į bendrą apmokestinimo sistemą ketinama įtraukti žemdirbius, kurių metinės pajamos viršija 45 tūkst. eurų (PVM registracijos ribą), taip pat žemės ūkio veiklą vykdančias įmonės, išskyrus kooperatyvus. Į leidžiamuosius atskaitymus būtų galima įtraukti žemės įsigijimo ir melioracijos išlaidas.

Vyriausybė siūlo žemės ūkio įmonių pelną apmokestinti bendra tvarka, priklausomai nuo įmonės dydžio. Žemdirbių pajamas taip pat ketinama apmokestinti bendra tvarka, įtraukiant jas į naują individualios veiklos progresinio apmokestinimo schemą.

Perėjimui į bendrą sistemą žemdirbiams ir žemės ūkio įmonėms siūloma numatyti dvejų metų pereinamąjį laikotarpį.

Neatsisakoma ketinimų siaurinti akcizų lengvatą žemdirbių degalams - akcizą ketinama padidinti nuo 21 euro iki 56 eurų už 1 tūkst. litrų. Dėl to litras žymėto dyzelino pabrangų apie 4 centais. Latvijoje šių degalų akcizo dydis yra 50 eurų, Estijoje - 121 euras už 1 tūkst. litrų.

Atsisakys dalies mokesčio lengvatų

Vyriausybė neatsisako planų atsisakyti akcizų lengvatų itin taršiems produktams - akmens angliai, koksui ir lignitui. Skaičiuojama, kad dėl to vienos tonos akmens anglies kaina žmonėms padidėtų apie 9,11 euro, o verslui - apie 4,55 euro.

Siūloma naikinti socialinėms įmonėms taikomą nulinį pelno tarifą. Taip pat ketinama atsisakyti nulinio pelno mokesčio tarifo lėšoms už jūrų uosto ir oro navigacijos rinkliavas bei jūrų uosto žemės nuomą.

Siūloma naikinti ir NT mokesčio lengvatą už laidojimui naudojamą nekilnojamąjį turtą, paliekant savivaldybėms teisę pačioms sumažinti tarifą arba nuo jo atleisti. Anksčiau planuota naikinti ir NT mokesčio lengvatą už sveikatos priežiūrai naudojamą turtą, tačiau jų atsisakyta.

Akcizą dyzelinui ketinama didinti nuo 330,17 iki 347 eurų už 1 tūkst. litrų - tai litro kainą padidintų maždaug 2 centais. Tarifas susilygintų su Lenkijoje taikomu tarifu, tačiau būtų mažesnis nei Latvijoje ir Estijoje nuo 2018 metų.

Planuojama įvesti progresinį gyventojų nekomercinės paskirties NT apmokestinimą. Iki 220 tūkst. eurų bendros vertės NT būtų taikomas nulinis tarifas, 220-300 tūkst. eurų - 0,5 proc., 300-500 tūkst. eurų - 1 proc., daugiau nei 500 tūkst. eurų - 2 proc. tarifas.

Šiuo metu gyventojų NT, jei jo bendra vertė viršija 220 tūkst. eurų, apmokestinamas 0,5 proc. tarifu.

Inovacijų ir verslumo skatinimo priemonės išlieka

Neatsisakoma jau anksčiau pristatytų inovacijų ir investicijų skatinimo priemonių. Išradimų komerciniam naudojimui siūlomas 5 proc. pelno mokestis (dabar 15 proc.), investuojantiems į technologijų atnaujinimą būtų taikoma 100 proc. pelno mokesčio lengvata (dabar 50 proc.), siekiant pritraukti užsienio investicijų, ketinama įvesti 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus „Sodros“ įmokų lubas.

Savarankišką veiklą pradedantiems asmenims būtų taikomos vienerių metų „Sodros“ įmokų „atostogos“ - jos nuo MMA būtų sumokamos iš valstybės biudžeto skiriamų asignavimų. Ši lengvata būtų taikoma pirmais veiklos metais ir kas kitus 10 metų.

Vienerių metų pelno mokesčio „atostogos“ būtų taikomos ir pradedančiam smulkiajam verslui (kai metinė apyvarta iki 300 tūkst. eurų, vidutinis darbuotojų skaičius - iki 10), taip sumažinant apyvartinių lėšų trūkumo riziką.

Mokesčių sistemos pakeitimus Seimas turėtų svarstyti rudens sesijoje. Dėl jų turėtų būti balsuojama kartu su 2018 metų biudžeto projektu, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2018-ųjų pradžios.

Premjeras: turime padaryti proveržį

Premjeras S. Skvernelis kartoja, kad Vyriausybės siūlomi mokesčių pakeitimai leis mažinti skurdą ir gerins mažiausias pajamas gaunančių šeimų finansinę padėtį.

Nekovojame su jokiomis lengvatomis ar viduriniąja klase, kovojame su skurdu.

„Nekovojame su jokiomis lengvatomis ar viduriniąja klase, kovojame su skurdu. Vieną kartą čia turime padaryti proveržį. 2018 metai skirti mažiausias pajamas gaunančių žmonių ir šeimų naštos palengvinimui, kad nebūtų tyčiojamasi iš mažesnes pajamas gaunančių šeimų veikų, kad žmonės galėtų tenkinti ne tik būtiniausiu poreikius, bet liktų galimybė turėti laisvalaikį, pramogų, kad nereikėtų svarstyti, ar mokėti vaikui už batus, ar susimokėti vieną kitą sąskaitą“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė S.Skvernelis.

Premjero teigimu, socialinės gerovės paketui kitąmet planuojama skirti 600 mln. eurų.

Anot ministro pirmininko, Vyriausybės pasiūlymai nėra galutiniai - juos dar turės patvirtinti Seimas.

„Tikėtina, kad gali būti įvairių pakeitimų ir siūlymų. Trečiadienį išgirsti koalicijos partnerių pasiūlymai, bet šiandien ne viskas bus atliepta, yra klausimų, kurie reikalauja išsamesnės analizės ir paskaičiavimų“, - teigė premjeras.

Vyriausybė įvertins partijų pasiūlymus

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad Seimo frakcijos iš esmės neprieštarauja Vyriausybės siūlomiems mokesčių pakeitimams, tačiau turi pasiūlymų, kurie turės būti įvertinti. Anot ministro pirmininko, dalis pasiūlymų gali būti svarstoma, tačiau dėl esminių pakeitimų turėtų būti sprendžiama tik kitąmet.

„Šiandien mes galime kalbėti apie paramą Seime iš didžiausios frakcijos (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos - BNS), neišgirdome iš jos kardinalių prieštaravimų. Taip, bus siūlymų ir iš mūsų frakcijos, natūralu. Prieštaraujančių šitiems siūlymams iš partijų nėra, bet yra kiti siūlymai. (...) Visi siūlymai yra priimtini svarstymui, bet turime laikytis fiskalinės drausmės įsipareigojimų, negalime leisti, kad ši Vyriausybė būtų finansinio populizmo atstovai“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė S.Skvernelis.

Anot jo, bus siekiama rasti galimybių patenkinti ir dalį koalicijos partnerių socialdemokratų siūlymų.

„Galime diskutuoti dėl gyvenamojo būsto nuomos, kur yra pakankamai didelis chaosas, kai žmonės gali pasirinkti turėti verslo liudijimą ir tų gaunamų pajamų nerodyti. Ieškosime sprendimų ir dėl pradinukų nemokamo maitinimo grąžinimo, kokios būtų galimybės ir apimtys. Neatmestina svarstyti ir klausimas dėl progresinių mokesčių įvedimo, bet tai nėra apibrėžta terminais. Esminei reformai turėtume rimtai pasiruošti, todėl tai galėtų įvykti tik kitais metais. (...) Neatmetu nei vieno socialdemokratų pasiūlymo, bet turime juos svarstyti per realizmo prizmę“, - kalbėjo S.Skvernelis.

Finansų ministras: pagerinome savo pasiūlymus

Vyriausybė sako, kad pakeitimai, jei jiems bus pritarta Seime, suteiks didesnę paramą šeimoms bei mažiausiai uždirbantiems asmenims, taip pat bus skatinamos investicijos, ypač regionuose.

„Pagerinome savo pasiūlymus. Palyginti su pradiniu variantu, siūlome didesnę paramą šeimoms ir mažiausiai uždirbantiems. Antras dalykas, išplečiamos paskatos investicijoms, ypatingai investicijoms į regionus. (...) Tam, kad mažiausiai uždirbantieji, kad žmonės su ribotu darbingumu pajustų didesnį pajamų pagerėjimą, siūlome įvesti „Sodros“ neapmokestinamąjį pajamų dydį darbuotojo daliai. Tai reiškia, kad žmonės, kurie uždirba mažiausiai nemokės nei gyventojų pajamų mokesčio, nei „Sodros“ įmokos“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka.

„Taip pat padidiname neapmokestinamąjį pajamų dydį žmonėms, kurie yra su negalia, kurių darbingumas yra ribotas“, - pridūrė jis.

Anot V.Šapokos, buvo pagerintas ir pirminis pasiūlymas dėl išmokų vaikams.

„Atsisakę neefektyvių išlaidų, pagerinome pasiūlymą ir šeimos su vaikais gaus papildomą paramą“, - tvirtino finansų ministras.

Nuo 2018 metų pradžios Lietuvoje siūloma įvesti naują 15 proc. lengvatinį PVM tarifą, kuris pakeistų šiuo metu taikomą 9 proc. tarifą.

„Siūlome kompromisinį variantą (dėl PVM lengvatų - BNS) ir manau, kad čia yra demokratijos žavesys, kad sugebėjome surasti kompromisą. Visiems receptiniams vaistams vietoje 21 proc., siūlome nustatyti 5 procentus. Vaistai turi pigti ir čia turime mechanizmų, kaip sukontroliuoti. Turime mažinti spūstis, turime mažinti taršą ir viešas transportas turi būti prieinamas kiekvienam, todėl siūlome mažinti tarifą viešajam transportui. Girdime, kad žmonės nebegali įpirkti knygų, negali užsisakyti net vietinių laikraščių. Šita situacija turi keistis, skaitymas privalo būti prieinamas kiekvienam, todėl siūlome sumažinti lengvatinį tarifą“, - kalbėjo V.Šapoka.

Finansų ministro teigimu, siekiant skatinti investicijas regionuose, laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) lengvatos modelį siūloma taikyti visoms veikloms, pavyzdžiui, transporto ir logistikos veikloms, kurioms šiuo metu ši lengvata netaikoma.

„LEZ lengvatos ne visuomet suveikia, jų sąrašas yra pakankamai ribotas. Siūlome transformuoti šitas lengvatas ir leisti ta lengvata pasinaudoti regionuose visoms verslo šakoms, kurios prisidės prie regionų kūrimo, kurs gerai apmokamas darbo vietas, kad gerovė augtų ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet visoje Lietuvoje“, - teigė V.Šapoka.

Anot jo, nemažai diskusijų būta ir dėl verslo liudijimų.

„Po diskusijų radome kompromisą ir siūlome neišbraukti iš to sąrašo profesijų, o tiesiog sumažinti bendrą pajamų ribą, iki kurios bus galima dirbti su verslo liudijimu ir taip suvienodinsime verslo sąlygas su kitais“, - sakė finansų ministras.

V.Šapokos teigimu, mokestiniams pakeitimams žemės ūkio srityje siūloma nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kad sektorius suspėtų adaptuotis.

Ūkio ministras tikisi viešbučių konkurencingumo

Ūkio ministras sako, kad kompromisas dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos viešbučiams išlaikys jų konkurencingumą. Mindaugas Sinkevičius tikisi, kad Vyriausybės siūlomas lengvatinis pelno mokestis išradimų naudojimui pramonėje paskatins šalies produktyvumo augimą.

„PVM lengvata viešbučiams leis išlaikyti konkurencingumą apgyvendinimo srityje. Turime ne vieną dešimtį projektų, kurie planuoja steigtis didžiuosiuose miestuose ir konkrečiai Vilniuje“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo ūkio ministras.

Nuo 2018 metų pradžios siūloma įvesti naują 15 proc. lengvatinį PVM tarifą, kuris būtų taikomas ir apgyvendinimo paslaugoms. Dabar jos apmokestinamos 9 proc. tarifu, anksčiau buvo siūloma šios lengvatos nuo kitų metų iš viso atsisakyti.

Ministras vylėsi, kad parlamentas palaikys Vyriausybės pasiūlymą sumažinti pelno mokestį išradimų komerciniam naudojimui nuo 15 proc. iki 5 proc.

„Tikiuosi, kad tos lengvatos turėjimas paskatins būti inovatoriais, skatins verslą investuoti į naujų produktų kūrimą. Neabejoju, kad sekdami darbo užmokesčio augimo tendencijas, turime žiūrėti ir į šalies produktyvumo augimą. Norėtųsi, kad produktyvumas augtų tais pačiais tempais, kaip ir darbo užmokestis. Tai įmanoma, kai verslas norės investuoti į technologijas, į atsinaujinimą, naujus gamybinius pajėgumus. Tikiu, kad pelno mokesčio lengvata paskatins verslą to imtis“, - kalbėjo M.Sinkevičius.

Lietuvos bankas: tai gera įžanga esminei reformai

Lietuvos banko vertinimu, Vyriausybės numatyta mokesčių pakeitimų kryptis iš esmės teisinga, tačiau siūlomų pataisymų nepakanka aktualiausioms Lietuvos mokesčių sistemos ir socialinės apsaugos problemoms išspręsti.

„Tai, kas pasiūlyta, – galėtų būti laikoma pradžia ar įžanga. Kad išspręstume ar bent sušvelnintume sunkiausias pajamų nelygybės, mažų pensijų ir nepakankamo socialinio saugumo, sveikatos apsaugos bėdas, turėtume dosniau finansuoti daugelį sričių. Tačiau tokių galimybių neturime, nes mūsų surenkamų pajamų ir viešųjų išlaidų lygis yra bene žemiausias visoje Europoje, nepaisant vis augančio vartojimo“, – pranešime spaudai sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Jo teigimu, artimiausiu metu būtina pradėti rengti esminę mokesčių reformą, kuri vidutiniu laikotarpiu padidintų biudžeto pajamas.

„Jeigu šį darbą pradėtume neatidėliodami, jau 2019 metų valstybės biudžetas galėtų būti formuojamas naujos – efektyvesnės mokesčių sistemos pagrindu“, - tvirtino V.Vasiliauskas.

Lietuvos banko ekspertų vertinimu, teikiami mokesčių pakeitimai prisidės prie dalinio minėtų problemų sprendimo. Teigiamai vertintinas siūlymas per neapmokestinamąjį pajamų dydį didinti mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamas, taip pat ketinimai padidinti gyventojų pajamų mokesčio surinkimą, į mokesčių sistemą įtraukiant dabar lengvatomis besinaudojančias atskiras visuomenės grupes, pavyzdžiui, stambiuosius ūkininkus. „Sodros“ įmokų „grindų“ įtvirtinimas gali padėti traukti į šviesą šešėlinius pinigus.

Pirminė Lietuvos banko ekspertų analizė rodo, kad pasiūlytos mokesčių korekcijos, jeigu joms būtų pritarta, turėtų neigiamą poveikį viešiesiems finansams. Dėl jų valdžios sektoriaus balansas 2018 metais gali būti maždaug 220 mln. eurų blogesnis. Praradimai biudžetui gali būti mažesni, jei Vyriausybei pavyks neigiamą efektą amortizuoti efektyvinant valdžios sektoriaus išlaidas ir surenkant daugiau pajamų augant ekonomikai.

Sumažėjęs gimstamumas, visuomenės senėjimas ir emigracijos tendencijos turi ir turės vis didesnį poveikį valdžios sektoriaus finansų tvarumui, todėl šias problemas sprendžiančių pertvarkų nebegalima atidėlioti.

Eurostato duomenimis, 2016 metais pagal surenkamas pajamas (34,5 proc. BVP) Lietuva buvo trečia nuo galo, pagal išlaidas (34,2 proc. BVP) – priešpaskutinė visoje Europos Sąjungoje (ES). Pagal pajamas iš turto ir pajamų mokesčių, kurios pernai sudarė 5,7 proc. BVP, Lietuva taip pat buvo antra nuo galo ES. 

Lietuvos banko vertinimu, siekiant esminių pokyčių jau artimiausiu metu būtini sprendimai toliau atsisakant abejotinų pajamų mokesčio ir kitų lengvatų, gerinant pridėtinės vertės mokesčio surinkimą ir didinant jo mokėtojų skaičių, įteisinant platesnę nekilnojamojo turto mokesčio bazę, pradedant taikyti aplinkosaugos mokestį transporto priemonėms.

Kad sistema būtų skaidresnė ir mažėtų paskatos šešėliui, Lietuvos bankas siūlo sujungti darbdavio bei darbuotojo socialinio draudimo įmokas ir užtikrinti tiesioginę priklausomybę tarp šių įmokų bei išmokų dydžių.

„Sumažėjęs gimstamumas, visuomenės senėjimas ir emigracijos tendencijos turi ir turės vis didesnį poveikį valdžios sektoriaus finansų tvarumui, todėl šias problemas sprendžiančių pertvarkų nebegalima atidėlioti. Esame pasirengę prie jų prisidėti savo ekspertine analize“, – sakė V.Vasiliauskas.

Lietuvos bankas pavasarį jau yra pateikęs poziciją dėl būtinos pensijų reformos pertvarkos.

V. Vasiliauskas sako pasigendantis „Sodros“ įmokų pokyčių, vienodesnio darbo jėgos apmokestinimo ir pasiūlymų dėl visuotinių automobilių bei nekilnojamojo turto (NT) mokesčių.

„Iš principo pagrindinis mūsų siūlymas yra susijęs su „Sodros“ įmokomis, būtent darbdavio, darbuotojo įmokų apjungimu ir atitinkamai bruto darbo užmokesčio pakilimu, taip pat darbo jėgos apmokestinimo išlyginimo su individualia veikla. Taip pat spręsti klausimą dėl, mūsų nuomone, nepakankamo nekilnojamojo turto mokesčio, mokesčių už aplinkos teršimą bazės netobulumo“, - žurnalistams ketvirtadienį sakė V.Vasiliauskas.

„Esminė Lietuvos problema yra pakankamai menkas perskirstymo lygis, ir antras dalykas, PVM potencialo ir fakto atsilikimas. Mes tikrai velkamės Europos Sąjungos uodegoje“, - pridūrė jis.

Pasak LB vadovo, centrinio banko pasiūlymai galėtų prisidėti prie kovos su šešėline ekonomika ir galbūt mažintų jos mastus.

„Reikia sisteminių pokyčių. Mes ne kartą esame minėję, kad šešėlis yra vienas iš didžiausių vėžių Lietuvoje, todėl poveikis į elgseną, o tai galima padaryti per „Sodros“ įmokas, sujungiant sumokėjimą su gaunamomis išmokomis, tą aiškų ryšį parodant. Tai siejasi su mūsų pasiūlymais pensijų sistemai. Tokiu būdu galima perlaužti tą kartais tvyrantį nepasitikėjimą viešaisiais finansais, nes nuo 20 iki 25 proc. šešėlinė ekonomika yra tikrai didelė problema. Tą reikia spręsti“, - kalbėjo V.Vasiliauskas.

Anot jo, visuotiniai automobilių ir NT mokesčiai galėtų efektyviai spręsti pajamų nelygybės problemą.

„Mano galva, turto mokesčiai, automobilių mokesčiai sprendžia tas pačias nelygybės problemas. Jie yra pakankamai lengvai administruojami mokesčiai, tai jie judėtų tomis kryptimis, kurių siekiama ir dabartiniu paketu. Mes galime būti nepasiruošę 25 metus (automobilių ir NT mokesčiams - BNS), bet kai tu pažiūri į pajamų struktūrą ir matai, kad pagrindinė dedamoji yra netiesioginiai mokesčiai. Palygini su kitomis panašaus išsivystymo šalimis, kur tiesioginiai mokesčiai vaidina didelę reikšme, taip pat turto ir aplinkos teršimo mokesčiai, tada kyla klausimas, kad kažkas, matyt, yra netvarkoje“, - teigė V.Vasiliauskas.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas tvirtino, kad Vyriausybės planai turėtų padidinti mažiau uždirbančių žmonių pajamas.

„Mūsų skaičiavimai rodo, kad be jokios abejonės tiesioginė įtaka (biudžeto - BNS) pajamoms bus maždaug minus 220 mln. eurų ir be abejo jie bus nukreipti į mažiausias pajamas gaunančius žmones. Iš principo tam, kad iš esmės perlaužti situaciją, mes siūlome radikalesnius sprendimus. Tikimės, kad su 2019 metų biudžeto ciklu tą galime pasiekti“, - kalbėjo V.Vasiliauskas.

G. Nausėda: pertvarka neturės didelės įtakos ekonomikai

Vyriausybės siūloma mokesčių pertvarka nedarys didelės įtakos Lietuvos ekonomikai, nes ji numato daug smulkių pataisymų, o ne radikalią reformą, mano ekonomistas Gitanas Nausėda. Tačiau, pasak jo, svarbu tai, kad nuspręsta labiau skatinti verslą bei mokslo pažangą.

„Šita mokesčių pertvarka iš esmės nėra radikali reforma, tai yra daugybė pataisymų, pakoregavimų skirtingose srityse, bet mes turbūt net ir pagal viešosios erdvės reakciją truputį hipertrofuotai skiriame tam per daug dėmesio, kadangi tai tikrai nepakeis Lietuvos ekonomikos status quo radikaliai artimiausius keletus metų. Tai galėtų padaryti nebent kokia radikali mokesčių reforma, kuri arba smarkiai pagerintų sąlygas vietoje dirbantiems, arba užsienio investuotojams“, - BNS sakė SEB banko prezidento patarėjas.

Anot G. Nausėdos, pertvarka labai nepakeis nei gyventojų, nei bendrovių finansinės padėties.

„Šie pertvarkymai daugeliu požiūriu labai nedaug pakeičia situaciją tiek atskiram žmogui, tiek ir įmonėms. Žinoma, išskyrus žemės ūkio įmones, kurios yra įkorporuojamos į bendrą apmokestinimo sistemą, bet net ir čia yra dvejų metų pereinamasis laikotarpis“, - teigė jis.

Tačiau, ekonomisto nuomone, svarbiausia mokesčių pertvarkos dalis yra susijusi su verslo skatinimu. Pasak G. Nausėdos, būtent ši dalis turėtų labiausiai skatinti ekonomiką.

„Iš viso šito paketo didžiausią svarbą ir svorį suteikčiau būtent investicinei daliai, kuri numato, kad inovacijos ir verslas šioje šalyje bus skatinami ir bus skatinama daugiau negu, kad buvo daroma anksčiau. Atkreipčiau dėmesį, kad naujoms technologijoms numatyta 100 proc., o ne 50 proc., kad numatytas mažesnis pelno mokestis išradimų komerciniam naudojimui (5 proc. vietoj 15 proc. - BNS) ir įgyvendintos „Sodros“ lubos, kurios turės įtakos labai nedideliam žmonių skaičiui, bet žvelgiant į priekį, kad norima pritraukti įmones, kuriančias didelę pridėtinę vertę turinčias darbo vietas, tokia nuostata pasitarnautų teigiamai“, - BNS sakė G. Nausėda.

Ekspertai: svarbiausia – inovacijų skatinimas

Vyriausybės siūloma mokesčių pertvarka turėtų pagerinti mažiausias pajamas gaunančių asmenų padėtį, tačiau vienu svarbiausių aspektų ekspertai įvardija tai, kad nuspręsta skatinti inovacijas. Anot analitikų, taip formuojama šalies kryptis, kuri turėtų gerinti vieną opiausių šalies problemų - menką darbo našumą.

„Verslui inovacijų skatinimas yra labai svarbus. Apskritai šioje pertvarkoje svarbus momentas yra tai, kad matosi tendencija tam tikra - po mokesčiais pakišama agrarinė šalies dalis, tai yra ūkininkai, ir tuo pačiu taikomos mokestinės paskatos moksliniam ir technologiniam atsinaujinimui. Tai yra tikroji politika, kur mokesčiai formuoja šalies ateitį, kad mes norime būti technologiškai išprususia valstybe labiau negu ariantys žemę, kur efektyvumas daug žemesnis“, - BNS sakė Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas.

Anot jo, dėl nuostatos išradimų komerciniam naudojimui taikyti 5 proc. pelno mokestį (dabar 15 proc.), o investuojantiems į technologijų atnaujinimą taikyti 100 proc. pelno mokesčio lengvatą (dabar 50 proc.), Lietuva gali tapti technologijų lydere.

„Technologinės paskatos Lietuvą padarys bent šitoje srityje vieną pirmaujančių Europoje, mes labiausiai norėsime technologinių sprendimų ir atsinaujinimo. Tai gali padėti tam tikrus pamatus verslo plėtrai, nes jei visi žinome, kad lazeriuose Lietuva pirmaujanti, tai lygiai taip pat biotechnologijos vis labiau kelia galvą ir kuria vis didesnę žaibiškai augančią BVP dalį ir įdarbina žmones už ženkliai didesnius už vidurkį atlyginimus“, - teigė M.Dubnikovas.

Pasak jo, tokia politika turėtų skatinti darbo našumą, nes „efektyvumo kitaip nėra kaip pakelti, tik technologijos gali tai padaryti, o ne ilgesnės darbo valandos, nes galime kasti griovį su kastuvu, o galime - su traktoriumi“.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda BNS taip pat teigė, kad mokesčių pertvarkoje svarbiausia nuostata yra sprendimas skatinti inovacijas bei verslą.

Įžvelgia pavojų MMA didinimui

Nors ekspertai sutaria, kad mokesčių pertvarka turėtų gerinti mažiausiai uždirbančiųjų sąlygas, G. Nausėda įžvelgia pavojų, kad dėl neapmokestinamų pajamų dydžio ir minimalios mėnesinės algos (MMA) susiejimo pastaroji ateityje gali nebekilti. Pasak ekonomisto, kyla rizika, jog valdžia nebenorės didinti MMA, mat tai nustekentų biudžetą.

„Žmonių finansinė situacija tikrai pagerėja, ne tik dėl to, kad NPD keliamas iki minimalios mėnesinės algos dydžio, bet taip pat ir dėl to, kad nusibraukia pensijinio draudimo įnašas, kurio nebeturės mokėti. Kita vertus, jeigu automatiškai susiejame MMA su NPD, kyla klausimas, ar neuždedami savotiški svarmenys minimalios mėnesinės algos kilimui ateityje. Kaip bebūtų, valdžia paiso fiskalinio aspekto ir jeigu bus įvertinta, kad MMA kėlimas biudžetui atneštų nuostolių, nes valstybės sektoriuje dirbantiems reikėtų mokėti daugiau, tuo tarpu nei vienas euras papildomas į biudžetą neateis, ar tai netaps kliūtimi didinti MMA“, - sakė G. Nausėda.

M. Dubnikovo teigimu, pertvarka turėtų sumažinti skurdą, tačiau, jo nuomone, „Sodros“ grindys turėtų būti įvestos, kad kiekvienas asmuo jas mokėtų.

„Kaip skurdo įveikimo programa tai yra turbūt tikslinga, ypatingai vaikų pinigai, NPDS priartinimas prie minimalios algos, tai šioje vietoje viskas yra tvarkoje. Galbūt gaila, kad buvo atsisakyta „Sodros“ grindų - buvo toks siūlymas, kad vienoje darbo vietoje būtų mokamos grindys, nes „Sodra“ nėra visiškai mokestis, o tai yra draudimas, kurį mokame sau“, - aiškino M. Dubnikovas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų