- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius.
Kadenciją baigiantis energetikos ministras Dainius Kreivys ir JAV energetikos sekretorė Jennifer Granholm (Dženifer Granholm) Vašingtone pasirašė tą numatantį susitarimą dėl bendradarbiavimo įgyvendinant civilinę branduolinę programą, trečiadienio rytą pranešė Energetikos ministerija.
„Norėdami priimti kompetentingą sprendimą dėl naujos kartos branduolinės energetikos plėtros Lietuvoje, turime būti visapusiškai įsivertinę tokio sprendimo technines ir finansines galimybes, numatyti galimų rizikų valdymo priemones“, – pranešime sakė laikinasis energetikos ministras Dainius Kreivys.
„JAV ir toliau yra įsipareigojusios bendradarbiauti su Lietuva, kad būtų užtikrintas jos nacionalinis saugumas, regioninis saugumas ir demokratinis suverenitetas“, – pranešime cituojama J. Granholm.
JAV ir toliau yra įsipareigojusios bendradarbiauti su Lietuva, kad būtų užtikrintas jos nacionalinis saugumas, regioninis saugumas ir demokratinis suverenitetas.
Pasak ministerijos, JAV dalinsis su Lietuva savo patirtimi vystant naujos kartos branduolinę energetiką, parengs ketvirtosios kartos mažųjų branduolinių reaktorių verslo modelio analizę ir plėtros galimybių vertinimą.
Lietuva dėl tokių reaktorių statybų turėtų apsispręsti 2028 metais. Pagal susitarimą, JAV iki tol parengs technologijų vertinimo ataskaitą, kurioje išanalizuos technologijų rinką, rizikas, vietas, kur tokie objektai galėtų būti statomi, galimus finansavimo šaltinius ir kt.
Pasak D. Kreivio, mažųjų reaktorių galia siektų nuo 100 iki 500 megavatų, jie padės balansuoti energetikos sistemą.
Kol kas veikiančių ketvirtos kartos branduolinių reaktorių pasaulyje nėra, tačiau daugiausia jų kuriama JAV.
Vašingtone D. Kreivys taip pat susitiko su įmonių, vystančių naujausias branduolinės energetikos technologijas ir mažuosius branduolinius reaktorius, atstovais ir susipažino su jų projektų pažanga.
Birželio pabaigoje Seimo patvirtintoje atnaujintoje Nacionalinės energetinės nepriklausomybės iki 2050 metų strategijoje numatyta galimybė po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius.
Strategijoje planuojama, jog elektros suvartojimas iki 2050-ųjų išaugs nuo dabartinių 12 teravatvalandžių (TWh) iki 74 TWh.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Sugiharos namų ekspoziciją a...
-
2025 m. „Eurovizijos“ atra...
-
Atidarytas Vilniaus trumpųj...
-
Eurolyga: Kauno „Žalgiris...
-
„Eurovizijos“ atrankos ...
-
Lietuvos futbolo federacijos s...
-
Kauno miesto poliklinikos darb...
-
Žuvusiųjų pagerbimo ceremon...
-
Iškilminga valstybės vėliav...
-
Pilietinė iniciatyva „Perga...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimąValstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos7Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti4Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...
-
Premjero patarėjas: tai – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai2Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) premjero atstovas sako, kad Vyriausybė išlaidas šalies saugumui supranta plačiąja prasme. ...
-
Verslas apie gynybos finansavimą: „kosmosas“3Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus gynybos finansavimą 2026–2030 m. didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), verslo bendruomenė sprendimą sveikina, o lėšas didinti ragina plečiant skolinimosi apimtis per europinius...
-
Registrų centras: Lietuvos NT vertė sparčiai kylaVisas Lietuvoje esantis registruotas nekilnojamasis turtas (NT) šių metų sausio 1-ąją buvo įvertintas 205 mlrd. eurų – 9 proc. daugiau nei prieš metus, penktadienį pranešė masinį NT vertinimą atlikęs Registrų centras (RC)...
-
Uostamiesčio studentai nori mažiau mokėti už mašinų stovą1Uostamiesčio studentai dažnai susiduria su automobilių stovėjimo vietų stygiumi. Mašinomis atvykstantys jaunuoliai neranda vietų, o ir pasistatę toliau nuo fakultetų vis tiek turi susimokėti rinkliavą. Visgi siekiant skatinti tvarumą siūlomo...
-
Skardžiui nepavyko panaikinti prievolių hidrotechninių statinių savininkamsAplinkos ministerija teisėtai įpareigojo hidroelektrinių ir kitų hidrotechninių statinių naudotojus teikti informaciją apie vandens lygio pokyčius bei stebėti žuvų pralaidos efektyvumą, galutinai nusprendė teismas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Maisto tarybos kūrimas – mėginimas parodyti, kad kažką darome7Seimo pirmininko pavaduotoja Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Vyriausybės planus įsteigti Maisto tarybą. Ji teigia abejojanti efektyviais tarybos veiklos rezultatais. ...
-
Ar Vyriausybei pavyks sureguliuoti maisto kainas?Vyriausybei ketinant steigti kainų priežiūra užsiimsiančią Maisto tarybą socialdemokratė Rasa Budbergytė teigia, kad jos paskirtis būtų ne kainų kontrolė, o priežasčių ir išeičių ieškojimas, kaip spręsti brangstančių maisto p...
