- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Komisijai siūlant privalomai visose ES narėse suvienodinti minimalios algos (MMA) dydį, netiesiogiai nustatant jos „grindis“, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė sako, jog tokiu atveju minimali alga Lietuvoje turėtų smarkiai išaugti – nuo 607 iki maždaug 690 eurų (iki mokesčių).
Anot jos, EK siūlymas galėtų būti rekomendacinio pobūdžio, o ne privalomas.
„Mūsų pozicija yra tokia, kad darbo užmokesčio nustatymas valstybėse narėse neturėtų būti įtvirtintas direktyviniu būdu, o galėtų labiau būti rekomendacija. Direktyva galimai pažeidžiama valstybių narių kompetencijų nacionaliniu lygiu reguliuoti darbo užmokestį“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė viceministrė.
Pagal EK siūlymą MMA neturėtų būti mažesnė nei 60 proc. šalies atlyginimų medianos arba 50 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
„Lietuva neprieštarauja, kad reikėtų didinti minimalų užmokestį, bet mes iš esmės nesutinkame su tuo, kad mums kaip valstybei narei būtų nustatomi tam tikri direktyviniai reikalavimai dėl darbo užmokesčio“, – kalbėjo ji.
Verslo atstovai sako pritariantys ministerijos pozicijai, tuo metu profesinių sąjungų atstovai mano, kad direktyva privalo būti įtvirtinta.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius teigė, jog Europos Sąjunga neturėtų nurodinėti, kaip kiekviena šalis turėtų reguliuoti MMA. Pasak jo, direktyvos įteisinimas pakenktų šalies konkurencingumui, nes minimali alga šalyje didėtų sparčiau nei leidžia galimybės.
„Dabar diktuojama tai, kad tos šalys, kuriose truputį skiriasi atlyginimas, jos kuo greičiau susilygintų su ES didžiosiomis narėmis, ir šiandien tas žengtas žingsnis galbūt padėtų žmonėms daugiau uždirbti, išleisti, bet konkurencingumui jis smogtų per anksti, nes turime laipsniškai kilti ir kiekvienas turėti savo galimybes“, – tarybos posėdyje sakė V. Janulevičius.
Tuo metu profesinės sąjungos pabrėžia, jog direktyva yra teigiamas žingsnis, siekiant įtvirtinti deramo darbo užmokesčio principus bei skatinti kolektyvines derybas.
„Turėtų direktyva mums galioti, nes ypač kolektyvinėmis derybomis ir darbo užmokesčiu labai atsiliekame nuo kitų ES valstybių ir manau, mes turėtume truputį pasitempti. Niekas nesako, kad būtų nustatomas konkretus vidutinis darbo užmokestis ar minimali alga pagal ES, tai būtų pagal šalies ekonomines galimybes“, – posėdyje sakė „Solidarumo“ pirmininko pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas.
EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius BNS yra sakęs, kad šalys nebūtų įpareigojamos nustatyti konkretaus minimalaus atlyginimo, tačiau siekiama remtis bendrais kriterijais jį nustatant.
Pagal EK siūlymą, kuriant bendrus kriterijus ir standartus, kiekviena valstybė turėtų skaičiuoti minimalaus darbo užmokesčio dydį atsižvelgiant ir į perkamąją galią, ir į vidutinį darbo užmokestį bei jo augimo tendencijas.
EK taip pat siūlo, jog valstybės narės kasmet informuotų EK apie tai, kaip socialiniai partneriai įsitraukia į kolektyvines derybas dėl minimalios algos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl elektros tiekėjo pasirinkimo – kreipimasis į ministrą D. Kreivį8
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Mindaugas Skritulskas kreipėsi į energetikos ministrą Dainių Kreivį, siūlydamas didinti nešališką valstybės institucijų pagalbą vartotojams libe...
-
Gruodį elektros kaina Lietuvoje kilo 11 proc.2
Gruodį vidutinės mėnesio elektros energijos kainos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse kilo maždaug dešimtadaliu, rodo elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ parengtas barometras. ...
-
Vyriausybė vakcinoms skyrė dar beveik 9 mln. eurų2
Vakcinos nuo koronaviruso įsigijimui iš Vyriausybės rezervo trečiadienį skirta 8,75 mln. eurų. ...
-
„Kauno dienos“ studijoje – seimūnė L. Mogenienė: kodėl žlugdomas smulkusis verslas?2
Šiandien „Kauno dienos“ studijoje svečiuojasi Seimo narė Laima Mogenienė. ...
-
Prekybininkai, sporto klubai prašo leisti atnaujinti veiklą1
Dėl karantino nuo pernai lapkričio ir gruodžio negalinčių veikti prekybininkų ir sporto klubų atstovai prašo Vyriausybės svarstyti laipsnišką ribojimų atpalaidavimą. ...
-
Vyriausybė nepritarė 13-osios pensijos skyrimui16
Vyriausybė trečiadienį nepritarė 200 eurų dydžio vadinamosios 13-osios pensijos skyrimui, tačiau sutinka su siekiu gerinti socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjų finansinę padėtį. ...
-
VMVT: gyvūninių maisto produktų eksportas iš Lietuvos per metus augo 17 proc.
Pernai, palyginti su 2019 metais, gyvūninių maisto produktų ir kitų siuntų eksportas į užsienį paaugo 17 proc., praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). ...
-
Per visą pandemijos laikotarpį subsidijoms už prastovas išmokėta apie 190 mln. eurų
Nuo pandemijos pradžios valstybės parama subsidijoms už prastovas siekia apie 190 mln. eurų, teigia Užimtumo tarnybos vadovė. ...
-
G. Landsbergis BBC: iš J. Bideno tikimės daugiau prognozuojamumo ir bendradarbiavimo21
Jungtinėms Valstijoms vadovaujant kadenciją baigiančiam prezidentui Donaldui Trumpui, ES ir JAV santykiai atšalo, tačiau, komentare britų naujienų tarnybai BBC teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, prasidėjus naujojo prezide...
-
A. Butkevičius ir M. Majauskas: rinkimai turėjo įtakos deficitui1
Parlamentaras Algirdas Butkevičius sako, kad po pandemijos Lietuva dėl fiskalinio deficito atrodys blogiau už Latviją bei Estiją. Tuo tarpu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas teigia, kad rinkimai turėjo neigiamos įt...