Didelė krova su optimizmu

Dar gruodžio viduryje Klaipėdos uostas peržengė rekordinių praėjusių metų 43,17 mln. tonų krovą. Taip pat bus rekordinė metinė konteinerių, jūrų keltais gabenamų krovinių ir trąšų krova. 

Gruodžio 17 d. preliminariais duomenimis jau buvo pasiekta 44,23 mln. tonų krova. Metus Klaipėdos uostas tikisi baigti su didesne nei 46 mln. tonų krova. Klaipėdos uostas įžengė į didžiausių Europos uostų tarpą. Prisiminta, kad prieš trejus metus Sankt Peterburgo uostas krovė 48 mln. tonų per metus.

„Klaipėdos uostą labiausiai kelia generaliniai kroviniai, daugiausia konteineriai. Šiemet krovą ypač smarkiai padidino ne tik didelius konteinerinius laikus priimanti „Klaipėdos Smeltė“, bet ir Klaipėdos konteinerių terminalas“, – džiaugėsi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Konteinerių krova ateityje gali iškelti Klaipėdos uostą į visiškai naują lygį. 

„Mūsų uostas yra paskutinysis okeaninėse konteinerių gabenimo linijose. Jis turi didesnį pranašumą nei Gdanskas. Pastarojo rinka yra apie 37 mln. tonų krovinių konteineriais per metus. Mūsų uoste gali būti skirstomi konteineriai į visą buvusią Sovietų Sąjungą. Tai maždaug 250 mln. tonų konteinerių metinės krovos rinka. Štai kodėl Klaipėdai reikalingas išorinis uostas“, – dėstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

Jis pastebėjo, kad didžiausia dalis tų krovinių būtų iškrauta iš didelių laivų, po to pakraunama į mažesnius ir išgabenama į kitus rytinės Baltijos uostus. Kroviniai net neišriedėtų į Klaipėdos miesto gatves, o už juos valstybė ir Klaipėdos miestas gautų naudą.

Klaipėdos uostas šiemet turi ir rekordinį pajamų augimą. Krova yra 7–8 proc. didesnė nei pernai. Ji viršijo 20 metų augimo vidurkį, kuris yra 6,5 proc. 

Uosto direkcijos pajamos per 11 mėnesių augo daugiau kaip 6 proc. Metinės pajamos sieks apie 63 mln. eurų.

Šiandien atplaukė gigantas

Šiandien Klaipėdos uoste ypatinga diena – apie 14 val. pro vartus į jį įplaukė konteinerinis laivas „MSC Ingy“, kuris savo klasėje yra didžiausių matmenų pasaulyje – 400 m ilgio ir 59 m pločio.

Šio laivo priėmimui Uosto kapitono tarnyba kruopščiai ruošėsi. Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje esančiame Klaipėdos uosto treniruoklyje kartu su MSC kompanijos laivavedžiais buvo šlifuojami jo vedimo į uostą veiksmai. „Įvesti laivą nesudėtinga, tik reikia tiksliai jį leisti pro uosto vartų vidurį ir laiku atlikti posūkį ties „Klaipėdos naftos“ krantinėmis“, – aiškino uosto kapitonas Adomas Alekna.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Laivą į uostą vedė patyrę vyriausieji uosto locmanai Rimvydas Eitutis ir Darius Stonkus. Buvo pasitelkta naujausia locmanų kompiuterinė technika. 

Iki šiol į Klaipėdos uostą įvestas didžiausias laivas buvo 366 m ilgio ir 48,2 m pločio „MSC Topaz“.  Šiandien įplaukęs laivas ir net 34 m ilgesnis, ir net 11 metrų platesnis.

Naujas uosto lygis

Tokių laivų priėmimas parodo uosto lygį. Tai yra nauja žinia pasaulio kompanijoms, kad Baltijos jūroje yra dar vienas uostas, kuris gali priimti didžiausius konteinerinius laivus. 

Tai Klaipėda galėjo daryti ir seniau, jei būtų įgyvendinta Japonijos tarptautinės bendradarbiavimo agentūros (JICA) studija, paruošta dar 2004 m. 

„Man lankantis Gdanske šio uosto atstovai prisipažino buvę išsigandę, kai sužinojo apie JICA studiją Klaipėdoje. Jie greitai ėmėsi projektuoti savo išorinį uostą ir jį pastatė“, – prisiminė A.Vaitkus.

Gdanskas iš nedidelio uosto virto konteinerių krovos vienu iš lyderių. Ir Klaipėda turi galimybes įsitvirtinti Baltijoje kaip okeaninių laivų krovos uostas.

Yra daug kompanijų, kurios norėtų vystyti verslą Klaipėdos uoste. Ir tai nėra Kinijos verslas, kaip dažnai bandoma pateikti. Išoriniame uoste vykdyti krovą norėtų ir lietuviškos, ir Vakarų Europos kompanijos.

Viena tokių kompanijų norėtų 25 ha teritorijos prie vandens krauti negabaritiniams kroviniams. Ji sukurtų apie 600 darbo vietų. 

Tokia galimybė, anot A.Vaitkaus, atsirastų patvirtinus uosto bendrąjį planą. 

Jau dabar šiai kompanijai ieškomi sklypai prie vandens. Papildomų krovos plotų uoste pageidauja ir dabar jame veikiančios dvi kompanijos.  

Investicijų rekordas

Dar vienas įspūdingas šių metų Klaipėdos uosto rodiklis yra net 121,2 proc. įvykdytas investicijų planas. Iš viso į uostą investuota 38,14 mln. eurų.

Investicijų planas įvykdytas ir gerokai peržengtas dėl to, kad darbai atlikti laiku, dalis darbų užbaigti iš kitų metų programų. 

Šiemet išskirtinės investicijos buvo tvarkant 101–104 krantines, kurias trąšų krovai naudoja „birių krovinių terminalas“. Jos atnaujintos nenutraukiant krovos. Tai ypač pasiteisino. Tų krantinių atsipirkimo laikas ypač trumpas. Šiemet atiduotos krantinės jau kitais metais atsipirks.

„Man labai smagu, kad Klaipėdos uoste yra supratimas. Kompanijos turi savo interesus, norus, bet mus girdi, pateisina mūsų investicijas, pritaria uosto vystymo planams“, – teigė A.Vaitkus.

Šiemet jau pradėtas dešimtmečiais žadėtas Malkų įlankos gilinimas. Bus sudarytos sąlygos Malkų įlankoje esančioms kompanijoms panašiomis sąlygomis konkuruoti su kitais uosto krovėjais. Klaipėdos konteinerių terminalas įrodė, kad jis turi didžiules galimybes. Ši kompanija dirbdama prie krantinių, kur yra palyginti nedideli gyliai, šiemet demonstruoja įspūdingą krovos augimą.