Mažėja gyvenančių nuo algos iki algos

Taupyti pavyksta 72 proc.

Bendrovės „IPF Digital Lietuva“, valdančios prekės ženklus „Creditea“ ir „Credit24“, užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad žmonių, kuriems po visų būtinų mėnesinių išlaidų lieka pinigų, daugėja. Bent šiek tiek susitaupantys teigė 72 proc. apklaustųjų.

„Creditea“ vadovas Tomas Bataitis sako, kad teigiamą postūmį lemia įvairūs ekonominiai faktoriai – žmonės daugiau uždirba, finansiniai įsipareigojimai atsiriekia santykinai mažesnę jų pajamų dalį, be to, daugelis ima suprasti, kad gyvenimas netaupant ir neplanuojant savo finansų neužtikrina saugumo.

Apklausa parodė, kad gyventojų, kuriems kas mėnesį lieka daugiau kaip 20 proc. pajamų, per dvejus metus padaugėjo – nuo 23 proc. 2022-aisiais iki 28 proc. 2024-aisiais.

„Labiausiai džiugina, kad vis daugiau žmonių ne tik atsideda nuo mėnesinių pajamų, tačiau ir geba susitaupyti ganėtinai reikšmingų sumų. Tyrimas parodė, kad beveik trečdalis apklaustųjų susitaupo daugiau nei 20 proc. pajamų, beveik 6 proc. – daugiau nei pusę visų pajamų“, – apklausos rezultatus vertina T. Bataitis ir priduria, kad įprastai finansų ekspertai pataria santaupoms skirti 10–20 proc. mėnesinio atlyginimo.

Respondentų, kuriems kiekvieną mėnesį lieka tik šiek tiek (mažiau nei 20 proc. pajamų), procentinė dalis sumažėjo nuo 51 proc. 2022-aisiais iki 45 proc. 2024-aisiais.

Vis dėlto daliai visuomenės pinigų atsidėti vis dar nepavyksta, nors jų dalis per metus irgi sumažėjo iki 22 proc. (2023 m. – 27 proc.). Kaip pastebi T. Bataitis, į šią grupę patekti gali ne tik finansinių sunkumų turintys žmonės, bet ir tie, kurie nusprendė imtis didesnių finansinių iššūkių, pavyzdžiui, įsigyti brangaus turto.

Pusmetį netekę darbo išgyventų vos keturi iš dešimties.

Kitokie prioritetai

Tyrimas taip pat parodė, kad neišleistus pinigus gyventojai reguliariai taupo – tai darantys šiemet teigė 44 proc. respondentų. Tai gerokai daugiau nei 2023 m., kai reguliariai taupė 38 proc. apklaustųjų.

Daugumos Lietuvos gyventojų svarbiausias finansinis tikslas per ateinančius dvylika mėnesių yra taupymas nenumatytiems atvejams – šią sritį įvardijo 44 proc. dalyvavusių apklausoje. Įdomu, kad moterys (48 proc.) taupymui nenumatytiems atvejams teikia gerokai didesnį prioritetą nei vyrai (39 proc.).

Toliau pagal svarbą rikiuojasi taupymas didesniems būtiniems pirkiniams (29 proc.), svarbus finansinis tikslas išlieka skolų grąžinimas (17 proc.).

Vyrai (21 proc.), palyginti su moterimis (13 proc.), daug daugiau dėmesio skiria investavimui į pensiją, o moterys (17 proc.) dažniau nei vyrai (14 proc.) taupo svajonių pirkiniams, pavyzdžiui, prabangiems daiktams.

Daugėja ir pažeidžiamiausių

Nors taupančių ir daugėja, minkštą finansinę pagalvę ilgesniam laikotarpiui vis dar turi retas lietuvis.

Šiemet tik 13 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių teigė, kad, netekus pagrindinio pajamų šaltinio, jų santaupų užtektų ilgiau nei metams. Tai daugiau nei 2023 m., kai tokių buvo 9 proc., tačiau tiek pat, kiek ir 2022 m.

Tačiau T. Bataitis pastebi, kad tradiciškai patariama turėti bent pusmečio pajamas siekiančių atsargų, iš bėdos – trijų mėnesių atlyginimo dydžio santaupų. Tokias sumas turi kur kas daugiau apklaustųjų.

Pasak T. Bataičio, gyventojų, įsitikinusių, kad jų santaupų užtektų bent šešiems mėnesiams, procentinė dalis išlieka gana stabili – siekia 42 proc.

Pastebimai sumažėjo asmenų, kurie tikisi, kad jų santaupų užteks mažiau nei trims mėnesiams – nuo 24 proc. 2022-aisiais iki 18 proc. 2024-aisiais. Vis dėlto daugėja ir tokių žmonių, kurie neturi finansinių atsargų: prieš dvejus metus tokių buvo 13 proc., o šiemet – 15 proc.