Mauricas: vienintelė viltis Europai – šilta žiema Pereiti į pagrindinį turinį

Mauricas: vienintelė viltis Europai – šilta žiema

2026-11-15 15:00
„Žinių radijo“ inf.

Rinkimai JAV sudrebino akcijų rinką, o neramumai Prancūzijoje galimai paveiks Europos centrinio banko sprendimus. Lietuvoje susirūpinimą kelia artėjantis šildymo sezonas bei rizikingas biudžeto planas.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

<span>Mauricas: vienintelė viltis Europai – šilta žiema</span>
Mauricas: vienintelė viltis Europai – šilta žiema / G. Skaraitienės/BNS nuotr.

Apie šalies ir užsienio ekonomikos pulsą su „Žinių radijo“ žurnalistu diskutavo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas. 

– Kokias ekonomines JAV rinkimų pasekmes galite prognozuoti?

– Gali būti, kad lūkesčiai yra geresni nei realybė. Iš reakcijų susidaro įspūdis, kad tai buvo prezidento rinkimai. Donaldas Trumpas parašė, kad jis vis dar yra prezidentas ir ta trumpalaikė euforija perėjo į paniką. Kai prezidentas yra vienos partijos atstovas, o Atstovų rūmai ir Senatas atstovauja kitą partiją, valstybė dažnai yra paralyžuota. Trumpas pažadėjo vetuoti ir trukdyti įstatymų priėmėjams. Tokia situacija vidaus rinkai gali būti nepalanki, o išorei Trumpas vis tiek turės daugiau įtakos, nei Atstovų rūmai ir Senatas. Jis gali dar daug ko pridirbti užsienio politikoje. Jis yra labai entuziastingai nusiteikęs dėl Ukrainos klausimo, žada kažką taikyti. Vieną dieną jis žada stiprinti Irano bombardavimą, o kitą dieną atsitraukia. Didelis neapibrėžtumas ir rizika kol kas išlieka. 

Pirmoji euforija aprimo net finansų rinkoje. Akcijos iš pradžių labai stipriai pakilo, vėliau nusileido. Taip pat ženkliai krito duomenų centrų akcijos. Baiminamasi, kad JAV pradės labiau reguliuoti šią sritį. Gyventojai yra labai nusiteikę prieš duomenų centrus, nes tai didina elektros sąnaudas. Baiminamasi, kad nebus statoma pakankamai centrų, todėl įmonių, teikiančių centrams reikalingas medžiagas, akcijos pasikoregavo. 

Europa šioje kovoje pralaimi, nes mes turime labai brangią energiją. Europa labai daug investavo į energijos taupymą, bet ne į generavimą. Dirbtinis intelektas ir robotai reikalauja labai daug energijos. Jiems reikia penkis kartus daugiau energijos nei žmogui, darančiam tą patį darbą. O laimėtoja čia gali būti Kinija ar kokia nors kita šalis.

– Artėjant žiemai pagrindinė tema yra energijos kainos. Matome, kas darosi su elektros ir dujų kainomis. Dujos yra tris kartus brangesnės nei pernai. Europa meldžiasi, kad tik žiema nebūtų šalta.

– Taip, šiai žiemai yra pasiruošta pakankamai prastai. Vienintelė viltis yra šilta žiema, nes kitaip bus tikrai didelių reikalų. Artėjame prie 2021-2022 metų žiemos lygio. JAV rinkimai nedarys tam jokios įtakos, nes realūs pokyčiai atsiras tik nuo kitų metų. Vienintelis lūkestis yra šilta, vėjuota žiema, bet praėjusį savaitgalį Lietuvoje buvo apsiniaukę, nebuvo vėjo ir elektros kaina iškart šoko į viršų. Panašiai yra visoje Europoje. Tuomet reikia deginti dujas elektros generacijai, o dujos yra brangios. Atsinaujinantys ištekliai žiemą nesugeneruoja tiek energijos, kad lemtų reikšmingus kainos pokyčius. 

– Tyrimai rodo, kad pagrindinė tema JAV rinkimuose buvo ekonomika. Antra tema – demokratija, korupcija. O toliau eina migracija, sveikatos apsauga, švietimas ir kiti dalykai. Atrodo, kad ir Lietuvoje ekonomika tampa pagrindine tema. Ar mes ekonomine prasme važiuosime nuo kalno?

– Trečiojo ketvirčio BVP įvertis buvo netikėtas, nes mažmeninės prekybos ir pramonės rezultatai rodė inertiškai teigiamas tendencijas. Tai yra statistinis nukrypimas, kurį nulėmė dvi priežastys. Pirmoji yra formalus statybos sektoriaus sumažėjimas. Buvo labai šalta žiema, tuomet buvo skubama padaryti nepadarytus darbus per antrąjį ketvirtį, o trečiąjį ketvirtį tempas sulėtėjo. 

– Ar biudžeto deficitas taip pat yra problema?

– Taip. Valstybės kontrolės duomenimis, jau kitais metais jis gali siekti iki 5 proc. ir išaugti iki 6 proc. Tai išaugintų mūsų skolą virš 60 proc. Mastrichto kriterijaus ir mums galėtų būti pradėta taikyti perviršinio biudžeto procedūra. Mes gautume dėmesio ir iš Europos Komisijos institucijų, kas nebūtų labai malonu. Dabar matome tebesitęsiančią dramą, ką gi daryti su tuo biudžetu. Į trasą eina cukraus ir azartinių lošimų mokesčiai, tačiau to neužtenka ir ieškoma kitų būdų sumažinti išlaidas arba padidinti pajamas. Manau, kad tai tęsis iki gruodžio vidurio, kai bus galutinai priimtas kitų metų biudžetas. Tokio biudžeto, koks yra suplanuotas dabar, Lietuva tikriausiai tvirtinti nesiryš, nes tai būtų labai didelė rizika.

– Yra argumentas, kad 12 Europos Sąjungos šalių gyvena su tokiu pačiu deficitu. Kaip jums toks argumentas?

– Tos šalys yra didesnės ir gali leisti sau daugiau fiskalinės laisvės. Mažytės šalys yra labiau pažeidžiamos. Jei esi mažas, būk mielas ir neišsišok.

– Kodėl Trumpas juda į rytus? Svarstymai, kodėl jis taip elgiasi, kartais susiveda į verslo kontraktus ir sandorių diplomatiją. Ar šuo pakastas čia, ar giliau?

– Atsakymų gali būti daug, žmonės rašo apie tai knygas ir kuria vaizdo įrašus. Vidaus politika labai stipriai varžys Trumpą, nes demokratai laimėjo abiejų rūmų rinkimus. Iki šiol jis rinkdavosi konfrontacijos kelią. Kuo labiau tokio tipo vadovai yra įspausti į kampą, tuo labiau jie yra linkę rizikuoti bei įsivelti į avantiūras.

– Tai galime iš Trumpo tikėtis visko?

– Taip, todėl ta euforija ir nuvilnijo į konservatyvesnį vertinimą. Europoje po pirminio šuolio sekė nuosaikus akcijų sumažėjimas. Taip yra būtent dėl pamąstymų, kad gali būti visaip.

– Kas bus su palūkanomis?

– Aš galvojau, kad Europos centrinis bankas jų taip nekels. Bet aš manau, kad po to šuolio ir labai sunkios žiemos galime sulaukti ganėtinai spartaus palūkanų normų sumažėjimo.

– Ar nereikės gesinti infliacijos?

– Infliacija nėra esminis iššūkis. Prancūzijoje gali prasidėti rimti dalykai ir gali reikėti ją gelbėti. Deficitai ir skolos ten nėra tvarūs.

– Ar manote, kad priežastis yra ekonominė?

– Kai duodi žmogui kažką, jis pripranta ir nebevertina to. Tuomet jis reikalauja daugiau ir prasideda tokie dalykai, kokius matome dabar. Prancūzija yra daugiausiai išlaidų nuo BVP turinti šalis ES. Jos BVP vienam gyventojui viršija ES vidurkį. Tai yra pakankamai pasiturinti, daug išleidžianti ir didelę nelygybę turinti šalis. Tačiau žmonės yra bene labiausiai nepatenkinti iš visų. 

Beveik visi jų kandidatai į prezidentus kalba apie dar didesnį išlaidavimą, skolos ir verslų nacionalizavimą. Tai yra tiesiog užsisukęs ratas. Yra nemaža tikimybė, kad ten kažkas įvyks. Revoliucijos ir suirutės yra įprasti dalykai. Vėliau jie kažkaip išsisuka, nes turi gerą geografinę poziciją, tačiau gali būti visko. Jei bus koks nors momentas, nemanau, kad Europos centrinis bankas didins palūkanas. 

– Ar galime įvažiuoti į stagfliaciją, kai ekonomika krenta, o kainos kyla?

– Galime, mes ir esame panašioje situacijoje. Pastarąjį penkmetį mes vejamės ES kainų lygiu sparčiau nei realiu BVP vienam gyventojui. Tai yra pakankamai neįprasta, nes seniau vydavomės ES perkamąja galia. Nuvažiavę į Graikiją ar Portugaliją galvojame, kad ten yra pigu, o Lietuvoje nesijaučiame praturtėję, nes kainos sparčiai pašoko į viršų. Iš kitų šalių atvykę žmonės sako, kad pas mus yra pakankamai brangu. Jie paklausia, kokie yra oficialūs mūsų atlyginimai ir nustemba, kaip mes išgyvename su tokiomis kainomis. Šis penkmetis nėra labai malonus Lietuvos ekonomikai.

Visas pokalbis –  „Žinių radijo“ reportaže:

Naujausi komentarai

lol cbb

vafliai visokie ekonomistai dešimtmečius jau pisa protą, kaip viskas blogai. visi be išimties. nesvarbu kurio paklaus
0
0
o

O Lietuvai, kad Simonyte nebegryztu su savo genialiais gebejimais sukti infliacijos spirale, nu ir jos svita - nebaudziamos vagilkos ir alkoholikes 'skaistes'.
0
0
SA

Viltis ? Kai ką kart reikia be teismo už tas viltis.
2
0
Visi komentarai (22)

Daugiau naujienų