M. Dubnikovas: naujos valdžios pirmiausiai laukia 2021-ųjų biudžetas

  • Teksto dydis:

Politinėms partijoms, formuosiančioms naują Vyriausybę, pagrindinį dėmesį pirmiausiai teks skirti 2021 metų biudžetui ir viešųjų finansų stabilizavimui, o ne rinkimų pažadų įgyvendinimui, teigia finansų analitikas Marius Dubnikovas.

„Naujos Vyriausybės, kad ir kokios politinės jėgos ją suformuotų, laukia pakankamai dideli iššūkiai, nes reikės spręsti kitų metų biudžeto klausimus, visų pirma susijusius su valstybės skola ir viešųjų finansų deficito valdymu. Panašu, kad šių metų pabaigoje galima priartėti prie 2 mlrd. eurų skylės (viešųjų finansų – BNS), o kiti metai, bent jau pirmoji jų pusė, žvelgiant į pandemijos situaciją, neatrodo, kad būtų geresni. Manau, tai reikalaus iš naujosios valdžios labai daug korektūrų ir prisitaikymo prie esamos situacijos“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

Pasak jo, dėl to, kad daugiau dėmesio teks skirti biudžetui, ne visos naujosios valdančiosios daugumos programinės nuostatos galės būti įgyvendintos, jos turės prisitaikyti prie valdžios finansinių galimybių.

„Naujoji valdžia gali šiek tiek tapti situacijos, kuri nuo jos ne visai priklauso, įkaite. (...) Gali tekti peržiūrėti būtiniausias arba bent jau prie pusmetį planuotas išlaidas, nes turime akivaizdų situacijos šalyje pablogėjimą, todėl korektūrų tikrai reikės. Žinoma, daug kas priklausys ir nuo to, kokį biudžeto projektą šią savaitę pateiks Finansų ministerija“, – teigė finansų analitikas.

Jo teigimu, naujajai valdžiai bus kur kas sunkiau nei 2016 ar 2012 Seimo rinkimų laimėtojams.

„Nors tvarkantis su pirma koronaviruso banga buvome vieni geriausių Europoje, tos problemos niekur nedingo ir mes nežinome, kas mūsų laukia. Šioje vietoje su biudžetu tikrai negalėsime būti tokie drąsūs, kaip, pavyzdžiui, 2019 metais, kai buvo suformuotas ypatingai optimistinis biudžetas“, – tvirtino M. Dubnikovas.

Jo manymu, nepaisant to, kokia bus naujoji valdžia, daugelio rinkimų metu padalintų populistinių pažadų teks atsisakyti: „Turint apie 2 mlrd. eurų skylę biudžete, akivaizdu, kad tuos pasiskolintus 5 mlrd. eurų teks išleisti valstybės įsipareigojimų aptarnavimui, o ne kažkokiai plėtrai.“

Tiesa, anot analitiko, bent jau pirmoje 2021 metų pusėje valstybės skolinimosi galimybės turėtų išlikti palankios.

„Mes turime skolinimosi galimybių, vidaus rinkoje trumpesnei trukmei mes vis dar skolinamės už neigiamas palūkanas, manau, 2021-ųjų pirmąjį pusmetį jos turėtų išliko panašios. Vėliau viskas priklausys nuo to, kaip bus tvarkomasi su valstybės finansais“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

Seimo rinkimų pirmajame ture, preliminariai, už opozicinius Tėvynės Sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus balsavo beveik 25 proc. rinkėjų, dabartinė valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo 17,5 proc. balsų, Darbo partija – per 9 proc., Lietuvos socialdemokratų partija – irgi per 9 proc. rinkėjų balsų.

Pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvaujanti Laisvės partija surinko beveik 9 proc. balsų, Liberalų sąjūdis – beveik 7 proc., kitos partijos 5 proc. rinkimų kartelės neperžengė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių