- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Politinėms partijoms, formuosiančioms naują Vyriausybę, pagrindinį dėmesį pirmiausiai teks skirti 2021 metų biudžetui ir viešųjų finansų stabilizavimui, o ne rinkimų pažadų įgyvendinimui, teigia finansų analitikas Marius Dubnikovas.
„Naujos Vyriausybės, kad ir kokios politinės jėgos ją suformuotų, laukia pakankamai dideli iššūkiai, nes reikės spręsti kitų metų biudžeto klausimus, visų pirma susijusius su valstybės skola ir viešųjų finansų deficito valdymu. Panašu, kad šių metų pabaigoje galima priartėti prie 2 mlrd. eurų skylės (viešųjų finansų – BNS), o kiti metai, bent jau pirmoji jų pusė, žvelgiant į pandemijos situaciją, neatrodo, kad būtų geresni. Manau, tai reikalaus iš naujosios valdžios labai daug korektūrų ir prisitaikymo prie esamos situacijos“, – BNS sakė M. Dubnikovas.
Pasak jo, dėl to, kad daugiau dėmesio teks skirti biudžetui, ne visos naujosios valdančiosios daugumos programinės nuostatos galės būti įgyvendintos, jos turės prisitaikyti prie valdžios finansinių galimybių.
„Naujoji valdžia gali šiek tiek tapti situacijos, kuri nuo jos ne visai priklauso, įkaite. (...) Gali tekti peržiūrėti būtiniausias arba bent jau prie pusmetį planuotas išlaidas, nes turime akivaizdų situacijos šalyje pablogėjimą, todėl korektūrų tikrai reikės. Žinoma, daug kas priklausys ir nuo to, kokį biudžeto projektą šią savaitę pateiks Finansų ministerija“, – teigė finansų analitikas.
Jo teigimu, naujajai valdžiai bus kur kas sunkiau nei 2016 ar 2012 Seimo rinkimų laimėtojams.
„Nors tvarkantis su pirma koronaviruso banga buvome vieni geriausių Europoje, tos problemos niekur nedingo ir mes nežinome, kas mūsų laukia. Šioje vietoje su biudžetu tikrai negalėsime būti tokie drąsūs, kaip, pavyzdžiui, 2019 metais, kai buvo suformuotas ypatingai optimistinis biudžetas“, – tvirtino M. Dubnikovas.
Jo manymu, nepaisant to, kokia bus naujoji valdžia, daugelio rinkimų metu padalintų populistinių pažadų teks atsisakyti: „Turint apie 2 mlrd. eurų skylę biudžete, akivaizdu, kad tuos pasiskolintus 5 mlrd. eurų teks išleisti valstybės įsipareigojimų aptarnavimui, o ne kažkokiai plėtrai.“
Tiesa, anot analitiko, bent jau pirmoje 2021 metų pusėje valstybės skolinimosi galimybės turėtų išlikti palankios.
„Mes turime skolinimosi galimybių, vidaus rinkoje trumpesnei trukmei mes vis dar skolinamės už neigiamas palūkanas, manau, 2021-ųjų pirmąjį pusmetį jos turėtų išliko panašios. Vėliau viskas priklausys nuo to, kaip bus tvarkomasi su valstybės finansais“, – BNS sakė M. Dubnikovas.
Seimo rinkimų pirmajame ture, preliminariai, už opozicinius Tėvynės Sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus balsavo beveik 25 proc. rinkėjų, dabartinė valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo 17,5 proc. balsų, Darbo partija – per 9 proc., Lietuvos socialdemokratų partija – irgi per 9 proc. rinkėjų balsų.
Pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvaujanti Laisvės partija surinko beveik 9 proc. balsų, Liberalų sąjūdis – beveik 7 proc., kitos partijos 5 proc. rinkimų kartelės neperžengė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui4
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...