„Litgrid“: savaitgalį buvo pasiektas momentinis saulės gamybos rekordas

Visgi, nepaisant išaugusios saulės elektrinių gamybos, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia, kad balandžio 22–28 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 6 proc., nuo 78 iki 83 eurų už megavatvalandę (MWh).

„Pirmoje praėjusios savaitės pusėje, Lietuvoje įsivyravus šalčiams, išaugęs šildymo poreikis lėmė spartų elektros energijos vartojimo augimą. Dėl augančios elektros paklausos, jos vidutinė kaina pirmadienį–ketvirtadienį siekė apie 100 Eur/MWh. Tačiau nuo penktadienio įsivyravę saulėti orai lėmė ne tik sumažėjusią elektros paklausą, bet ir naują momentinį saulės elektrinių gamybos rekordą.

Daugiausiai saulės jėgainės gamino sekmadienį 12 val. – jų generacija siekė 774 MW. Elektros kaina „NordPool“ biržoje sekmadienį nuo 8:00 iki 18:00 svyravo tarp 0,21 - 0,28 Eur/MWh“, – pranešime cituojama „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.

Aptariamą savaitę elektros suvartojimas Lietuvoje augo 4 proc. – nuo 225 iki 234 gigavatvalandžių (GWh). Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 61 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 143 GWh elektros energijos, tai yra 14 proc. daugiau, nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 125 GWh.

Pasak bendrovės, daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba augo 47 proc. nuo 39 GWh iki 57 GWh. Saulės elektrinių gamyba augo nežymiai – nuo 29 GWh iki 30 GWh, hidroelektrinių gamyba padidėjo nuo 19 GWh iki 20 GWh, o šiluminės elektrinės generavo 13 proc. mažiau nei prieš savaitę – jų gamyba sumažėjo nuo 24 GWh iki 21 GWh. Kitos elektrinės pagamino 15 GWh.

agal importo ir (ar) eksporto santykį, 44 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuotas. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 2 proc. nuo 137 GWh iki 140 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 61 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 18 proc. iš Latvijos, o likę 21 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 57 proc. nuo 22 GWh iki 35 GWh. 5 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 35 proc. į Latviją, o likę 60 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 36 proc. Lenkijos kryptimi ir 35 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 2 proc. Švedijos kryptimi ir 73 proc. Lietuvos kryptimi.