„Litgrid“: rugsėjį elektros kaina mažėjo 22 proc.

Pasak „Litgrid“, rugsėjo mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su rugpjūčiu, mažėjo 22 proc. – nuo 106,9 Eur / MWh iki 83,7 Eur / MWh.

„Praėjusį mėnesį Lietuvoje reikšmingai augo vėjo gamyba, o rudeniški orai mėnesio pabaigoje pagerino pusmetį išsilaikiusį vėjo jėgainių valandinį rekordą. Rugsėjo 30 d. 13 valandą vėjo elektrinės gamino net 1135 MW. Šią valandą vėjo ir saulės elektrinės gamino daugiau elektros nei jos reikėjo Lietuvos vartotojams“, –  pranešime teigė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.

Tuo metu Baltijos šalyse elektros kainos buvo nežymiai didesnės nei Lietuvoje: Latvijoje – 84,1 Eur / MWh, Estijoje – 84,3 Eur / MWh. Kaimyninėje Lenkijoje elektros kaina buvo didžiausia Baltijos jūros regione – 95,1 Eur / MWh. 

Vidutinė elektros kaina rugsėjo mėnesį Lietuvos kainų zonoje buvo 83,7 Eur / MWh, o tuo pačiu laikotarpiu 2022 ir 2023 metais ji atitinkamai siekė 359,7 ir 117,3 Eur / MWh.

Vidutinė elektros kaina rugsėjo mėnesį Lietuvos kainų zonoje buvo 83,7 Eur / MWh, o tuo pačiu laikotarpiu 2022 ir 2023 metais ji atitinkamai siekė 359,7 ir 117,3 Eur / MWh.

 

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 932 GWh. Palyginti su rugpjūčiu, vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį reikšmingai nekito.

Bendrai Lietuvoje per rugsėjį buvo pagaminta 592 GWh elektros energijos – 3 proc. mažiau nei praeitą mėnesį, kai generacija siekė 609 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 63 proc. šalies elektros energijos suvartojimo.

Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, vėjo jėgainės rugsėjį gamino daugiausia – apie 39 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija lyginant su rugpjūčiu augo 36 proc. nuo 169 GWh iki 230 GWh.

Saulės elektrinių gamyba mažėjo 23 proc. nuo 205 GWh iki 158 GWh. Hidroelektrinių generacija mažėjo 18 proc. nuo 81 GWh iki 67 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba augo 5 proc. nuo 97 GWh iki 102 GWh. Kitų elektrinių generacija siekė 35 GWh.

Bendras importo srautas sudarė 47 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą siekė 667 GWh, palyginti su rugpjūčio duomenimis, jis mažėjo 5 proc. nuo 701 GWh. Rugsėjį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 66 proc., iš Latvijos 15 proc., o iš Lenkijos importuota 18 procentų.

Eksportas praėjusį mėnesį sumažėjo 7 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesiu, nuo 251 GWh iki 233 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 54 proc., o likę – 46 proc. į Lenkiją.