Kaip penktadienį pranešė bendrovė, Lietuvos integracija į Europos elektros sistemą vyko palaipsniui.

Dar pernai spalį prieš sinchronizaciją Baltijos šalių perdavimo sistemos operatorės – „Litgrid“, Latvijos „Augstsprieguma tīkls“ ir Estijos „Elering“ – prisijungė prie bendros Europos perdavimo sistemų operatorių balansavimo energijos platformos MARI.

Ji leido keistis rankinio dažnio atkūrimo rezervo angl. manual Frequency Restoration Reserve, mFRR) balansavimo energija, o dabar PICASSO leis vienoje vietoje įsigyti tiek šio, tiek automatinio dažnio atkūrimo rezervo (angl. automatic frequency restoration reserve, aFRR) bei palaikymo paslaugas.

„Sėkmingai atlikę Baltijos šalių sinchronizaciją su kontinentine Europa, toliau giliname rinkos integraciją su Europos partneriais. Tai jau trečias žingsnis, įgalinantis Baltijos šalių balansavimo rinką“, – pranešime teigė Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis.

Prie PICASSO prisijungus per „LitPol Link“ sausumos jungtį su Lenkija, pirma veiks disbalanso pasiskirstymas (angl. imbalance netting) su kontinentinės Europos elektros sistemų operatorėmis, prisijungusiomis prie disbalanso pasiskirstymo platformos IGCC.

Tarpvalstybiniai automatinio dažnio atkūrimo rezervų mainai prasidės, kai prie PICASSO platformos prisijungs ir Estijos bei Latvijos perdavimo sistemų operatorės, aFRR pajėgumų pirkimą rinkoje jos planuoja pradėti nuo balandžio 15 d.

Automatinis dažnio atkūrimo rezervas aktyvinamas automatiškai, gavus komandą iš elektros perdavimo operatorės dispečerinio valdymo sistemos ir pilnai aktyvuojamas per penkias minutes.

Balansavimo paslaugos gali būti teikiamos naudojant įvairias technologijas, įskaitant energijos kaupimo baterijas, saulės ir vėjo jėgaines, lankstų vartojimą.

Dalyviai turi galėti pasiūlyti nedelsiant sumažinti arba padidinti savo gamybos ar vartojimo pajėgumus, kad elektros perdavimo sistemos operatorės užtikrintų nuolatinę gamybos ir vartojimo pusiausvyrą.

ELTA primena, kad vasario 9 d. Baltijos šalys sinchronizavosi su kontinentinės Europos elektros tinklais, prieš tai 65 metus veikusios bendroje elektros sistemoje su Rusija ir Baltarusija, vadinamajame BRELL žiede.

Baltijos šalys ir Rusija buvo pasirašiusios memorandumus, pagal kuriuos šie elektros laidai po sinchronizacijos nukirpti.

Nuo šiol Baltijos šalys savarankiškai valdo savo elektros sistemos dažnį ir įtampą. Elektros iš Rusijos Lietuva nebeperka nuo 2022 m., o iš Baltarusijos – nuo 2020-ųjų.

Iki desinchronizacijos nuo BRELL Baltijos šalių elektros sistemos dažnis centralizuotai buvo valdomas iš Maskvos, todėl atsijungimas nuo rusiškos sistemos tai leidžia daryti nepriklausomai ir savarankiškai.

BRELL sutartį Lietuva nutraukė vasario 7 d., penktadienio vakarą, 23 val. 59 min.

Prie kitų Europos valstybių Baltijos šalys prisijungė per „LitPol Link“ sinchroninę sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Siekiant didinti komercinę elektros prekybą su Lenkija, su ja iki 2030-ųjų planuojama įrengti naują 700 megavatų (MW) galios sausumos jungtį „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti Baltijos ir Vakarų šalių elektros rinkų integraciją.