Latvijoje ir Estijoje ji siekė 116 eurų už MWh, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“.

Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, didesnes elektros kainas lėmė sumažėjusi vėjo generacija. Tačiau, pasak jo, Baltijos šalyse elektros gamybą vėjo jėgainėse pakeitus hidroelektrinių gamybai, kainų augimas, palyginti su Vakarų Europa, buvo mažesnis.

„Vokietijoje ir gretimose Vakarų Europos valstybėse elektros kainos praėjusią savaitę šoktelėjo dvigubai iki maždaug 150 eurų už megavatvalandę, kai vėjo jėgainių gamyba sumenko daugiau nei perpus ir ją turėjo pakeisti iškastinį kurą naudojančios elektrinės. Baltijos šalyse vėjo jėgainės taip pat gamino maždaug 43 procentų mažiau nei praėjusią savaitę, tačiau jas pakeitė didesnė hidroelektrinių gamyba ir nedaug išaugusi šiluminių elektrinių generacija, todėl kainų augimas buvo mažesnis“, – teigė L. Varanavičius.

Vokietijoje ir gretimose Vakarų Europos valstybėse elektros kainos praėjusią savaitę šoktelėjo dvigubai.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 2 proc. iki 239 gigavatvalandžių (GWh). Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 34 proc. šalies elektros suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 82 GWh elektros – 4 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę.

Lietuvoje vėjo jėgainių gamyba mažėjo trečdaliu iki 35 GWh. Šiluminių jėgainių gamyba augo nuo 15 iki 21 GWh, hidroelektrinių – nuo 18 iki 24 GWh. Šiluminės elektrinės pagamino 26 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 42 proc., hidroelektrinės – 29 proc., o kitos elektrinės – 3 proc.

68 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota. Bendras importas augo 2 proc. iki 230 GWh. 36 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 64 proc. – per sieną su Latvija.  

Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 15 proc. iki 56 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 96 proc. iš Lietuvos eksportuojamos elektros, likę 4 proc. eksportuoti į Skandinaviją.