„Kaip antros pakopos pensijų sistema ji yra tikrai išpešiota ir apgriauta, todėl kad (gyventojų – BNS) masiškumas bent jau trumpuoju laikotarpiu bus mažesnis, (...) o masiškumas yra privalomas elementas antrai pakopai, tai kas yra Vakarų sistemose“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Vaidotas Rūkas.
„Tačiau turime vilties, kad būtent su šia reforma pasitikėjimas gali augti (...). Ir ilgainiui tikimės, kad dalyvavimas sistemoje galės pradėti vėl augti“, – teigė LIPFA vadovas.
Jo teigimu, gyventojus ateityje kaupti turėtų paskatinti pavyzdys tų, kurie dešimtmečius kaupę ir nusprendę atsiimti lėšas atgaus savo įmokas su sukauptu pelnu.
„Tikimės, kad toks veiksmas, kai žmones pasieks lėšos arba kaimynai, draugai pasidalins istorijomis, kad tie pinigai yra, kad jie niekur nepradingo, jie buvo sukaupti ir pervesti, kad tai pasitikėjimą padidins“, – aiškino V. Rūkas.
LIPFA vadovas pabrėžia, kad „tokioje senėjančioje visuomenėje, kaip Lietuva“ taupymas yra neišvengiamas, o poreikis kaupti senatvei tik didės.
„Kokia tai forma bus – ar tai bus antros pakopos pensijų fondai, trečios pakopos pensijų fondai ar kitos formos, ko gero, yra daugiau formos ir detalės, bet svarbu pats principas, kad žmonės galvotų apie savo ateitį“, – teigė jis.
Mažėja ketinančių trauktis iš fondų ir atsiimti lėšas
V. Rūko teigimu, pirmosiomis šių metų dienomis išaugęs norinčiųjų susigrąžinti pinigus žmonių srautas sumažėjo.
Savo ruožtu socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad dalis gyventojų nėra nusprendę trauktis iš fondų ir atsiimti visas lėšas – jie svarsto ir kitas galimybes.
„Jeigu anksčiau gyventojai sakė „mes išeisime ir nėra čia mums ko kaupti“, tai dabar jų keliami klausimai tikrai labai ramūs, svarūs, aktualūs, žmonės ieško sprendimo, ką jiems daryti“, – spaudos konferencijoje sakė Jūratė Zailskienė.
„Sodros“ skaičiuoklė taip pat turėtų padėti gyventojams įsivertinti, kas ir buvo šios reformos esmė, kad žmogus būtų laisvas priimant savo sprendimus: ir dėl ateities, ir savo sprendimų, ir dėl pasirūpinimo senatve“, – pridūrė ministrė.
J. Zailskienės teigimu, sistema nuo šių metų tapo lankstesnė, gyventojams sudarytos palankesnės sąlygos: „Yra daugiau laisvės apsispręsti pačiam žmogui ir daugiau galimybių ištikus nenumatytoms gyvenimo aplinkybėms priimti sprendimus laisvesnius. Ir tikimės, kad tai pagerins būsimas pensijų anuiteto išmokas.“
V. Rūko teigimu, sistemą greičiausiai paliks panašus skaičius žmonių, kiek skelbė apklausos arba kiek jų pasitraukė per panašią reformą Estijoje – ten per pirmąjį langą pasitraukė apie 20 proc. kaupiančiųjų.
Kiek anksčiau LIPFA vadovas ir kiti rinkos dalyviai BNS sakė, kad kaupiantieji aktyviai domisi galimybėmis iš jų trauktis, pasiimti lėšų arba kaupti toliau, tačiau aiškių tendencijų kol kas įžvelgti negalima.
Ministrė: kai kurios bendrovės sudaro „sąmoningus trikdžius“
J. Zailskienė pastebėjo, kad ministerija gauna žmonių skundų, kad kai kurios pensijų kaupimo bendrovės sudaro „sąmoningus trikdžius“ norintiesiems atsiimti pinigus.
„Gauname iš žmonių (skundų – BNS), ypač apie vieną bendrovę, kur atrodo, kad yra sudaromi kaip sąmoningi trikdžiai (...). Fondų bendrovės turėtų pagalvoti, kad kuo jos pagarbiau elgsis su savo klientu, tuo turės didesnę tikimybę sulaukti naujų klientų“, – teigė J. Zailskienė.
Anot ministrės, gyventojai ne vienerius metus mokėjo įmokas ir bendrovėms padėjo uždirbti pelno, todėl jos su klientais „atsisveikinti turėtų pagarbiai“.
„Tuo labiau, kad iš to 1,4 mln. kaupiančiųjų beveik pusė yra susistabdę įmokas ir taip jau išreiškia tokį kaip nepasitikėjimą fondais, todėl natūralu, kad tie žmonės bus aktyviausia dalis, kuri norės trauktis (...), bet labai priklausys ir nuo to, kaip elgsis fondai“, – sakė ji.
LIPFA duomenimis, antros pakopos pensijų fondų pernai uždirbta vidutinė investicinė grąža siekė 6,1 proc. (2024 metais – 16,6 proc.), o gyventojų sukaupta suma per metus padidėjo 16,3 proc. iki 10,6 mlrd. eurų (16 proc. iki 9,1 mlrd. eurų).
Nauja tvarka įsigaliojo sausio 1-ąją: atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, leista visiškai pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą, per dvejų metų langą sukauptas lėšas, išskyrus valstybės įnašą, galės atsiimti bet kuris kaupiantysis. Be to, bet kiek kartų galima laikinai stabdyti įmokų mokėjimą.
Prognozuojama, kad 2026 metais iš pensijų kaupimo pasitrauks apie 20–40 proc. dalyvių, o į ekonomiką bus įlieta apie 1,2 mlrd. papildomų eurų. „Sodra“ prognozuoja, kad jai grįš apie 550 mln. eurų.
Naujausi komentarai