Lietuvos vartotojai nenori musulmoniškos mėsos

Sausio pirmąją įsigaliojus leidimui skersti gyvulius neapsvaiginus, sujudo Lietuvos vartotojai. Jie baiminasi, kad, esant menkiems produktų ženklinimo reikalavimams, ritualinių apeigų metu gauta mėsa atsidurs ant jų stalų.

Sausio pirmąją įsigaliojusi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisa Lietuvoje įteisino ritualinį gyvulių skerdimą prieš tai jų neapsvaiginus, laikantis religinių apeigų.

Pataisos iniciatoriai šia nuostata siekė gelbėti Rusijos embargo paveiktą verslą ir ieškoti alternatyvių rinkų mėsos gaminiams realizuoti musulmoniškų šalių rinkose.

Visgi griežtos religinės nuostatos šių šalių tikintiesiems leidžia vartoti tik dalį neapsvaiginus paskersto galvijo mėsos. Likusią dalį gamintojams tektų realizuoti Lietuvoje ar kitose ne musulmoniškose šalyse.

Tiesa – lietuviai, perkantys tokią mėsą, apie tai bus perspėti: Žemės ūkio ministerija nustatė tvarką, pagal kurią tokia mėsa bus žymima „skersta neapsvaiginus”.

Tačiau mėsos gaminiams taikomi kur kas menkesni reikalavimai: tik tada, kai gaminio sudėtyje bus daugiau kaip 50 proc. ritualinio skerdimo būdu pagamintos mėsos, vartotojas bus apie tai informuojamas.

Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso vadovė Eglė Kybartienė mano, kad ženklinimas gali pažeisti Lietuvos vartotojų teises.

„Reikalavimas ženklinti tik tuos mėsos produktus, kurių sudėtyje bus daugiau kaip 50 proc. ritualinio skerdimo metu pagamintos mėsos, pažeidžia teisę į laisvą pasirinkimą atsižvelgiant į moralines nuostatas ir asmeninį tikėjimą, o tokią laisvę numato Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija”, - sakė ji.

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės teigimu, tą pačią nuostatą kaip vieną iš pagrindinių argumentų naudojo pataisos iniciatoriai, siekę užtikrinti Lietuvai tolimą tikėjimą išpažįstančių žmonių teises.

„Kitas religijas išpažįstančių teises užtikrinti pavyko, tik kas dabar užtikrins teises tų, kurie nenori valgyti tokios mėsos ir neturi galimybių sužinoti, kas gula ant jų stalo?”, - klausia B.Kymantaitė.

Jai pritaria ir Milda Ališauskienė, Vytauto Didžiojo universiteto sociologė. „Kaip genetiškai modifikuotų organizmų atveju, ant bet kurio mėsos produkto, pagaminto ritualinio skerdimo būdu, turėtų būti žymima, kad gaminyje yra arba gali būti šio produkto dalių. Todėl manau, kad dabartinis ministerijos aprašas nėra pakankamas”, - sakė ji.

M.Ališauskienės teigimu, islamas, krikščionybė ir judaizams yra giminingos religijos. „Tad nemanau, kad ritualinio skerdimo metu kitų išvardintų religijų tikintiesiems galėtų kilti problemų, tačiau manau, kad problemų galėtų kilti netikintiesiems, kurie negalėtų sužinoti visos informacijos apie tokio skerdimo metu produktą jo pirkimo metu”, - aiškino ji.

„Mano galva, pasityčiojamai skamba ir įstatymo nuostata, numatanti neišduoti leidimo, jei ritualinio skerdimo metu nebus užtikrinama gyvūnų gerovė ir apsauga. Atliktais tyrimais nustatyta, kad neapsvaiginti galvijai po kaklo arterijų perpjovimo gali išlikti sąmoningi net iki 4 minučių. Net ir neturint specialių žinių galima suprasti, kad šalia valstybės sprendimo leisti skersti gyvulius tokiu būdu, gyvūnų gerovės ar apsaugos nėra ir negali būti”, - samprotavo B.Kymantaitė.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisą, nepaisant daugiau kaip 13 tūkst. prieštaraujančių peticiją pasirašiusių Lietuvos piliečių, 2014 m. spalio mėnesį skubos tvarka priėmė seimas.