Taivanas pasaulyje garsus puslaidininkių ir lustų pramonėje. Už diplomatinę paramą Lietuvai ketina skirti dar milijardą dolerių abiejų šalių verslo projektams. O dar 200 milijonų dolerių investuos Lietuvoje.

„Mes dedame daug pastangų į puslaidininkių ir lustų pramonę. Lietuva siekia plėstis šiuose ypač svarbiuose sektoriuose. Pažanga lustų pramonėje sukurtų didžiulę paklausą per artimiausius kelerius metus“, – antradienį kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Lietuva ir Taivanas sutarė milijardą dolerių išleisti puslaidininkių gamybos specialistams rengti. Puslaidininkių gamybai, biotechnologijoms, palydovams, finansams ir moksliniams tyrimams.

„Pavyzdžiui, kai aš lankiausi Lietuvoje, čia įvyko 240 Lietuvos ir Taivano verslininkų pokalbių. Ir po šių susitikimų kai kurie verslai parengė projektus, kad galėtų tarpusavyje bendradarbiauti. Todėl šis fondas ir bus skirtas tiems projektams“, – sakė Taivano Nacionalinės plėtros tarybos ministras Ming-Hsin Kung.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvos eksportas į Taivaną prieš dvejus metus nesiekė nė procento. Dabar siūlomos investicijos – kelis kartus didesnės nei kada nors Lietuva gavo iš Kinijos. Anksčiau kalbėta, kad Taivanas čia gali atidaryti savo lustų gamyklą. Tai būtų milžiniška investicija ir pirmoji tokia gamykla Europoje.

„Manau, kad tai būtų bendri projektai, kuriuose dalyvautų mūsų kompanijos. Tai būtų ne vien tik žmonių paieškos, bet ir gamyba“, – teigė ministrė.

Lustų gamyklą taivaniečiai stato Japonijoje. Jos kaina – aštuoni milijardai dolerių. Pusę šios sumos skyrė Japonijos vyriausybė. Dar viena tokia gamykla JAV, Arizonoje, kainuos dvylika milijardų. Tai – daugiau nei pusė Lietuvos šių metų biudžeto. Tai, verslininkų manymu, už 200 milijonų Taivano pažadėtų investicijų Lietuvoje nieko vertingo atsirasti negali.

Gamykla yra niekas. Tai yra, gamyklos pastatymas, linijų pastatymas, šiuo metu tai nieko mums neduotų, nes nėra smegenų, kurios galėtų kurti.

„Gamykla yra niekas. Tai yra, gamyklos pastatymas, linijų pastatymas, šiuo metu tai nieko mums neduotų, nes nėra smegenų, kurios galėtų kurti“, – sakė „Infobalt“ generalinis direktorius Mindaugas Ūbartas.

„Jeigu kalbame apie kažkokį padalinį, kuriame susipirksime šveicarišką, amerikietišką ar olandišką įrangą, pastatysime kelis žemos kvalifikacijos darbuotojus, operatorius, kurie spaudinės mygtuką, bet kokia nauda iš to Lietuvai?“ – svarstė „Brolis group“ įkūrėjas Kristijonas Vizbaras.

Technologijų bendroves vienijančios asociacijos manymu, valdžia nelabai supranta, kaip panaudoti pinigus, kuriuos siūlo Taivanas.

„Gerai, kad buvo nupirktas kažkoks konteineris romo, kuris buvo nepriimtas į Kiniją, bet mes čia kalbame apie dešimtis tūkstančių eurų reeksportuojamos produkcijos. Mes turėtume būti pasiruošę ir ruoštis su Taivanu dirbti stambiu mastu. Jie yra globalūs pasaulio tiekėjai“, – akcentavo „Infobalt“ generalinis direktorius.

Todėl Lietuva nieko nelaukdama esą turėtų ieškoti talentų, kuriems tuos pinigus ir išleistų. Tai būtų didžiausias proveržis.

„Pritraukti geriausius Baltarusijos mokslininkus – demografiją čia skleisti, savo visus išvažiavusius į MIT, Oksfordą, Kembridžą ar kitus universitetus, kur yra šito mokomasi. Sukurti institutą, pasikviesti Taivano, Vokietijos dėstytojų. Už šitas lėšas mes galime sukurti čia centrą“, – teigė M. Ūbartas

Jau anksčiau Taivanas pažadėjo perimti 120 konteinerių, šiuo metu užstrigusių Kinijos muitinėje ir nukreipti juos į kitas pasaulio šalis.