Lietuvos tikslas – iki 2030 metų įrengti 350 MW žaliojo vandenilio gamybos pajėgumų

  • Teksto dydis:

Lietuvai siekiant vystyti žaliojo vandenilio gamybą iki 2030 metų šalyje norima įrengti ne mažiau kaip 350 MW galios elektrolizės arba kitų jo gamybos technologijų, per metus gaminti ne mažiau kaip 34 tūkst. tonų šio švaraus kuro, taip pat 15 proc. amonio trąšų gaminti iš žaliojo vandenilio.

Be to, numatoma pradėti naudoti žaliąjį vandenilį viešajame penkių didžiųjų miestų transporte, išbandyti elektros pavertimo dujomis ir atvirkščiai projektus, sukurti teisinę bazę ir tvarką, kad žaliojo vandenilio naudojimas būtų lankstus. Šiame  sektoriuje norima sukurti iki 1200 naujų darbo vietų.

Energetikos ministerija parengė tai numatantį Vyriausybės nutarimo projektą – jį priėmus konsultuodamasi su rinkos dalyviais ministerija iki lapkričio pabaigos turės parengti konkretų planą, kaip įgyvendinti vandenilio sektoriaus plėtros iki 2030 metų gaires. Jos numatytos šios Vyriausybės programoje.

Pasak projekto, Vyriausybė siekia sklandžios vandenilio sektoriaus plėtros, taip pat įvertinti tolesnį – iki 2050 metų – plėtros etapą. Gairėse apibrėžtos strateginės plėtros kryptys ir etapai, verslo aplinka ir technologijų naudojimo priemonės mažinant pramonės, transporto, energijos gamybos ir kitų sektorių poveikį aplinkai.

Rengiant gaires dalyvaus Ekonomikos ir inovacijų, Susisiekimo, Finansų, Aplinkos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, taip pat padės Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Geologijos tarnyba, Klaipėdos jūrų uosto direkcija, valstybės valdomos energetikos įmonės, mokslo ir studijų institucijos.

Klaipėdos jūrų uosto direkcija su ES parama 2024 metų pavasarį žada pradėti 7 mln. eurų vertės žaliojo vandenilio gamybos projektą. Uoste vandenilis bus gaminamas naudojant polimerinių elektrolitų membranos (PEM) elektrolizerį, jo galingumas sieks iki 2 megavatų (MW).

Skaičiuojama, kad nuo 2025 metų vidurio viešajam sausumos ir vandens transportui kasmet prireiks iki 70 tonų vandenilio. Jį naudos Klaipėdos autobusų parkas, į uostą atplaukiantys prekybos laivai, taip pat uosto atliekų surinkimo laivas.

Atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“ anksčiau pranešė per artimiausius kelerius metus planuojanti investuoti 250 mln. eurų į žaliojo vandenilio gamyklą, o Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ balandį pranešė planuojanti už 344 mln. eurų iki 2027 metų rudens pastatyti šio vandenilio gamybai skirtą 213 MW įrenginį.

Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau teigė, kad Lietuva Baltijos jūroje ateityje gali turėti energetinę salą, kurioje iš jūrinio vėjo pagamintos elektros būtų gaminamas vandenilis, o per ją tiek Latvijos, tiek Estijos gaminamos elektros kelias greičiausiai tiesis į Vakarų ir Centrinę Europą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Rūtenis

Rūtenis portretas
Galiu tik spėti kokie pvz.-IGNITIS, akcininkai turės išskirtinės naudos nuo valstybės finansuojamų ŽALIŲ projektų, bet viena tikrai žinau- paprastam planktonui elektros kaina galbūt KW sumažės kokiu 1 centu, o vėliau elektra tik brangs, ir ne vien centu, o storiau, tačiau planktonas te nesisterikuoja, o stoiškai ir didvyriškai te priima realybę.

Ta nuotrauka? Gal tai gaminimo procesas?

Ta nuotrauka? Gal tai gaminimo procesas? portretas
Prie ko čia vandenilio gamyba ir augaliukai nuotraukoje ? Vandenilį gamins iš elektros ir greičiausiai elektrolizės budu , tai labai gerai, nes išsispręs kur dėti pigia elektros energija kai būna perpildyta rinka ir kaupti ir panaudoti nėra sudėtinga. O štai žodis žalia ne visada reiškė žalia, juk elektra neatsijojama iš ko ji pagaminta, ar iš vėjo jėgainiu ar iš anglimi kūrenamų elektrinių. Tiesiog parašykit vandenilio gamykla

Sitie

Sitie portretas
krokodilai tuoj viska "nudazys zaliai" - pagal save. Tik musu kraujas raudonas besisunks is ju plesriu zabtu...
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių