Penktadienį pasirašyta sutartis dėl vieno svarbiausio Lietuvos-Lenkijos elektros jungties „LitPol Link“ objekto – aukštos įtampos nuolatinės srovės intarpo su skirstykla Alytuje. Planuojama, kad ji pradės veikti 2015-aisiais, praneša „Panorama“.
Alytaus transformatorių pastotėje per trejus metus turi būti įrengtas nuolatinės srovės intarpas, kuris leis perduoti elektros energiją iš Lietuvos į Lenkiją ir iš Lenkijos į Lietuvą. Intarpas reikalingas, nes Lietuvoje ir Lenkijoje veikia skirtingos elektros energijos sistemos. Nuolatinės srovės intarpą projektuos ir statys tarptautinį konkursą laimėjusi Švedijos-Šveicarijos bendrovė ABB. Projekto vertė – 288 milijonai litų.
„Tai yra techninis sprendimas, kuris įgalins transformuoti elektros energiją iš vienos sistemos ir siųsti ją į kitą sistemą. Tai unikalus iš principo netgi pasaulio mastu įrenginys ir tikrai pirmas tokio tipo įrenginys tarp rusiškos sistemos ir Europos Sąjungos sistemos“, – sako Lietuvos energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.
Kompanija ABB ne naujokė Lietuvos rinkoje. Ji jau gamina dvi srovės keitiklių stotis ir 900 kilometrų kabelį Lietuvos-Švedijos elektros jungčiai.
Lietuvos-Lenkijos elektros jungties darbai turi būti baigti 2015-ųjų pabaigoje. Lenkija lig šiol vėlavusi, pasistūmėjo į priekį. Jau pradėti elektros linijos tiesimo nuo Elko iki Lietuvos sieną darbai.
„Linijos rangovas jau dirba dėl statybos leidimų gavimo, jis ir tvarko teritorijų planavimo dokumentus, poveikio aplinkai vertinimus. Šiais metais bus statybos leidimas jau gautas. Tai dabar vykdomas konkursas PSE operatoriuje dėl rangovo atrinkimo, realiai gal jau gegužės mėnesį jau bus rangovas. Ir nuo 2014 metų jau galės startuoti linija ir Lenkijos pusėje“, – įsitikinęs „LitPol Link“ vadovas Artūras Vilimas.
Lietuvos ir Lenkijos jungtis – vienas svarbiausių strateginių Lietuvos projektų. Bus sujungtos trijų Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemos, integruojant jas į Vakarų Europos sistemą. Iki 2020-ųjų planuojama nutiesti dar vieną galingesnę jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...