Lietuvos gyventojams – šansas į pensiją išeiti su 200 tūkst. eurų santaupomis?

Tikėtinų santaupų apimtis apskaičiuota modeliuojant situaciją, kad nuo 25 metų dirbti ir iškart maksimaliai II pakopoje pensijai kaupti pradėjusio jaunuolio santaupos kartu su valstybės paskata bus investuojamos pagal gyvenimo ciklo fondo modelį. LIPFA skaičiavimai atlikti remiantis prielaida, kad per visą darbo laiką gyventojo atlyginimas iki mokesčių sudarys 1000 eurų, o pensinis amžius sueis, kai dirbantysis pasieks 65 metų amžių. Numatoma, kad per kaupimo laikotarpį metinis darbo užmokesčio augimas per metus sudarys 3,5-5 procentus.

Daroma prielaida, kad už sukauptą 200 tūkst. eurų sumą ateityje asmuo galės įsigyti tiek prekių ir paslaugų, kiek dabar galima įsigyti už 91 tūkst. eurų.

„Valstybinė socialinio draudimo sistema užtikrina senatvės pensiją, tačiau ne paslaptis, kad dažnu atveju jos sunkiai pakanka net ir būtiniausioms reikmėms, todėl įvertinome, kokių santaupų gali tikėtis 1000 eurų „ant popieriaus“ uždirbantis gyventojas. Šiuo metu II pakopoje nedalyvaujantys dirbantieji nuo 2019 metų turi galimybę jungtis į antrąją pakopą ir pradėti taupyti pensijai. Pasitraukus iš darbo rinkos tai bus realus papildomų pajamų šaltinis“, – teigia LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Jo teigimu, 3 procentai nuo atlyginimo atidedantis žmogus kartu su 1,5 procento valstybės paskatinimu 2070 metais pensijai turėtų būti sukaupęs apie 201 tūkst. eurų. Konkretus santaupų dydis gali svyruoti priklausomai nuo kaupimo spartos bei makroekonominių sąlygų.

Šiuo metu II pakopoje pensijai kaupia net 1,3 mln., arba beveik 9 iš 10 oficialiai dirbančiųjų. Pasak Š. Ruzgio, spartus visuomenės senėjimas ir emigracija tik stiprins naujus demografinius iššūkius, į kuriuos vien savo jėgomis atsakyti valstybei darysis vis sunkiau.

„Niekada ne per vėlu pradėti taupyti. Nuo kitų metų įsigaliosianti mokesčių reforma beveik visiems kaupiantiesiems leis padengti dalį ar visą įmoką į II pakopą ir pajamos dėl to nesumažės“, – tvirtina Š. Ruzgys.

Pensijai kaupiant II pakopoje ir skiriant maksimalius 3 procentus nuo gaunamos algos, 1,5 procento įmoka nuo vidutinio šalies atlyginimo prisideda ir valstybė. Būsimojo pensininko lėšos investuojamos, su laiku didinant konservatyvių investicijų dalį.

Dirbančiajam pasitraukus iš darbo rinkos ir tapus pensininku didžiausias šokas patiriamas dėl to, kad smarkiai sumažėja mėnesio pajamų dydis ir tenka iš naujo rinktis prioritetus, išmokti paskirstyti sumažėjusias pajamas. Ekspertų vertinimu, jau po 20 metų tuometiniai pensininkai gali būti priversti išgyventi iš penkis kartus mažesnių pajamų, nes valstybė galės jiems parūpinti vos 23 proc. dabartinio atlyginimo siekiančią pensiją.

Šiemet antrąją ketvirtį vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių šalyje siekė 918,8 euro, o vidutinė valstybinio draudimo senatvės pensija 337 eurai.