Vėliau, normalizuojantis vartojimui, šie rodikliai nukristų žemiau bazinio prognozuojamo lygio, o per trejus metus galiausiai būtų sugrįžta prie buvusių tendencijų, rašoma Lietuvos banko (LB) tyrėjų parengtame pasiūlymo reformuoti antrąją pensijų pakopą išankstiniame vertinime.

Vis dėlto, LB ekonomistų teigimu, didesnį susirūpinimą kelia ilgalaikė pakankamų pensijų perspektyva, kai už Europos vidurkį mažesnė pajamų pakeitimo norma (pensijos ir buvusio atlyginimo santykis) toliau mažės dėl didelių demografinių problemų. 

Pasak LB analitikų, jei iš kaupimo pasitrauktų 60 proc. dalyvių, į šalies ekonomiką įplauktų apie 3,39 mlrd. eurų, iš kurių 2,37 mlrd. eurų būtų skirta vartojimui.

Tuo metu atsisakius sistemoje dalyvauti 40 proc. kaupiančiųjų, į ekonomiką patektų 2,26 mlrd. eurų, iš kurių vartojimui būtų skirta 1,58 mlrd. eurų, o atsisakius 20 proc. – atitinkamai 1,13 mlrd. ir 0,79 mlrd. eurų. 

„BVP padidėjimą (...) lemia išaugusi paklausa, nes lėšų atsiėmimas iš antrosios pakopos lemia laikinai didesnes namų ūkių disponuojamąsias pajamas. (...) Vidaus ekonomika negali visiškai patenkinti vartojimo poreikių dėl trumpalaikių pajėgumų apribojimų, o tai reiškia, kad padidės ir importas (...). Svarbu tai, kad šis vartojimo padidėjimas turi tiesioginį ir netiesioginį poveikį infliacijai“, – nurodoma publikacijoje.

„Kita vertus, kadangi įmonės turi samdyti daugiau darbuotojų, kad patenkintų padidėjusią produktų (prekių ir paslaugų) paklausą, kyla darbo užmokestis. Taigi tiek didesnis vartojimas, tiek didesnis darbo užmokestis didina vartotojų kainas, todėl infliacijos lygis yra didesnis, nei prognozuota“, – teigia LB tyrėjai.

Svarbu tai, kad šis vartojimo padidėjimas turi tiesioginį ir netiesioginį poveikį infliacijai.

Skaičiuojama, kad iš kaupimo pasitraukus 60 proc. dalyvių, pirmaisiais metais, palyginti su prognozuojamais rodikliais, realaus BVP augimas padidėtų 1 proc. punktu, o infliacija – 0,8 punkto, 40 proc. – atitinkamai 0,7 ir 0,5 punkto, o 20 proc. – 0,4 ir 0,2 punkto. 

„Po pradinio padidėjimo 2027 metais, kai vartojimas vėl taps įprastas ir ekonomika prisitaikys, jos (realusis BVP ir infliacija – BNS) nukris žemiau prognozuojamo lygio (...). Tačiau, nors laikinas sukrėtimas trunka ilgiau nei du ketvirčius, per kuriuos patiriamas vartojimo sukrėtimas, (...) tiek realusis BVP, tiek infliacija galiausiai iki 2028 metų pabaigos grįžta prie pagrindinių prognozių, buvusių iki siūlomų antros pakopos pakeitimų pasiūlymų pradžios“, – sako LB tyrėjai.

Siūloma didinti užimtumo lygį, pirmos pakopos draudimo tarifą

Tačiau, pasak LB tyrėjų vertinimo, didesnį susirūpinimą kelia ilgalaikė pakankamų pensijų perspektyva, kai pensijos, palyginti su gautu darbo užmokesčiu, toliau mažės dėl demografinių problemų. 

„Mažėjantis gyventojų skaičius ir senėjanti visuomenė neigiamai veikia einamąsias įmokas į pensijų sistemos pirmąją pakopą, o antroji pakopa padeda stabilizuoti ilgalaikes pajamų pakeitimo normas. Atsiėmus lėšas iš antrosios pakopos vidutinės pakeitimo normos priartėtų prie žemesnio pirmosios pakopos lygio, o mažas pajamas gaunantys asmenys patirtų neproporcingą poveikį“, – teigiama LB publikacijoje.

Siekiant kompensuoti mažėjančią pajamų pakeitimo normą (pensijos ir buvusio atlyginimo santykį), Vyriausybei siūloma gerokai padidinti arba užimtumą, arba „Sodros“ pensijų draudimo įmoką.

„Visų pirma, reikėtų maždaug 70 tūkst. daugiau darbuotojų, o šį skaičių būtų galima pasiekti, jei būtų įgyvendintos optimistiniu migracijos scenarijumi pagrįstos gyventojų skaičiaus prognozės. Mokesčio tarifas turėtų būti padidintas iki maždaug 9,5–10 proc., kad būtų pasiektos iki siūlomo antros pakopos pakeitimų įgyvendinimo galiojusios pajamų pakeitimo normos“, – teigia LB tyrėjai.

„Didinimas turėtų būti ypač didelis, jei ilguoju laikotarpiu būtų siekiama 50 proc. pakeitimo normos, o norint pasiekti EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos – BNS) siūlymą dėl tinkamos pajamų pakeitimo normos, kuri turėtų būti ne mažesnė kaip 70 proc. pajamų, gautų prieš išeinant į pensiją, draudimo tarifą reiktų didinti dar daugiau“, – nurodoma publikacijoje. 

Penkių centrinio banko tyrėjų parengta publikacija LB svetainėje publikuota balandžio 14 dieną, tačiau apie ją plačiau skelbta nebuvo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtomis Pensijų kaupimo įstatymo pataisomis siūloma atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą, o vietoje jo įtvirtinti savanorišką kaupimo modelį – dabartinį automatinį įtraukimą kas trejus metus pakeisti nuolatiniu kvietimu savanoriškai kaupti ir visuomenės informavimu apie kaupimo galimybes.

Be to, ministerija siūlo palikti 1,5 proc. vidutinės šalies darbuotojų algos valstybės įnašą kaupiantiesiems antroje pakopoje.

Siūloma, kad žmonės sprendimą dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo, atsiimant savo sumokėtas įmokas ir jų investicinį prieaugį, galėtų priimti per 21 mėnesį – nuo 2026 metų sausio pradžios iki 2027 metų rugsėjo pabaigos.

Pasitraukus iš kaupimo valstybės paskata būtų perkeliama į pirmąją pakopą – „Sodros“ pensiją.

Taip pat siūloma leisti trimis atvejais nutraukti kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis: netekus 70-100 darbingumo, kai nustatyta sunki liga ar paliatyvi slauga.

LB metų pradžioje skelbė, kad pensijos Lietuvoje sudaro iki pusės buvusio atlyginimo – 45–50 proc. ir yra mažesnės nei ES vidurkis (60 proc.).

Dabar antroje pakopoje kaupia 1,42 mln. žmonių. LB duomenimis, šiuose fonduose sukaupta 9,21 mlrd. eurų.