- Parengė Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomistai įspėja, kad kyla daug neaiškumų dėl eksporto perspektyvų: pagrindinėmis problemomis analitikai įvardija sudėtingą lietuviškų prekių eksportą į euro zonos valstybes, Donaldo Trumpo pergalę JAV prezidento rinkimuose ir tvyrantį neapibrėžtumą pasaulio rinkose.
Eksportas sumenko
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, nuo šių metų sausio iki rugsėjo, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvos eksportas sumenko apie 2,3 proc.
Eksporto sumažėjimą sąlygojo smuktelėjęs naftos produktų (25 proc.), trąšų (26,5 proc.), valgomųjų vaisių ir riešutų (49,5 proc.) eksportas.
Tiesa, galima pasidžiaugti, kad Lietuvos eksportas – didesnis nei Latvijos ir Estijos kartu sudėjus: per pirmus aštuonis šių metų mėnesius Lietuvos eksportas siekė 16,4 mlrd. eurų, Latvijos – 6,5 mlrd. eurų, o Estijos – 7,71 mlrd. eurų.
Kita vertus, ES tenkanti Lietuvos eksporto dalis tebėra mažiausia iš visų Baltijos valstybių; ES teko apie 61 proc. viso Lietuvos eksporto, o pagrindinė mūsų eksporto partnerė šiemet vėl buvo Rusija. Atitinkamai Latvijos ir Estijos užsienio prekybos eksportas į ES siekė po 74 proc.
Įvardijo priežastis
Lietuvos banko (LB) ekonomistas Nerijus Černiauskas pažymėjo, kad viena iš Lietuvos eksporto mažėjimo priežasčių – prastas šių metų derlius.
"Didžiąją dalį eksporto plėtros palaiko gausus pernykštis derlius, kuris šiais metais – gerokai kuklesnis. Tad jau artimiausiu laiku žemės ūkio sektorius mažiau prisidės prie eksporto plėtros", – sakė LB ekonomistas.
Be to, N.Černiausko teigimu, Lietuvos eksportui visiškai atsigauti trukdo silpna išorės paklausa, kurios mažėjimą lėmė keli veiksniai: Kinijos persiorientavimas į vidaus vartojimą, ekonominiai sunkumai Rusijoje, lėčiau augančios JAV ir euro zonos šalių ekonomikos ir neaiškumai dėl Didžiosios Britanijos tolesnės ekonominės raidos.
"Neaiškumą dar labiau didina D.Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose, nors dar anksti teigti, kad tai turės didelį poveikį Lietuvos eksportui. Šio kandidato į prezidentus retorika buvo ir protekcionistinė – tai gali apsunkinti galimybę pasirašyti svarbią prekybos sutartį tarp JAV ir ES, o tai nepagerina ateities prekybos perspektyvų. Tiesa, nebūtinai rinkimų pažadai būna įgyvendinami. Todėl galvojame, kad Lietuvos eksportas į JAV ir toliau augs, o verslininkai sugebės rasti vietos šioje didelėje rinkoje", – prognozavo N.Černiauskas.
Ekonomistas pridūrė, kad eksportą mažina ir vidaus priežastys: konkrečiai, sunkumų patirianti šalies chemijos pramonė.
"Trąšų eksportas per 2016 m. pirmuosius tris ketvirčius sumažėjo, o Lietuvos trąšų eksporto rinkos dalis ES krito. Dalį prastesnių rezultatų lėmė būtinybė atlikti remonto darbus. Manytina, kad, toliau didėjant konkurencijai trąšų rinkoje ir krintant trąšų kainoms, gali tekti ieškoti ir kitų strategijų", – komentavo N.Černiauskas.
Rusijos veiksnys
Kalbėdami apie Rusijos embargo padarinius Lietuvos ekonomikai, ekonomistai nebuvo vieningi.
Nerijus Mačiulis, "Swedbank" vyriausias ekonomistas, pripažino, kad dėl embargo kai kurie Lietuvos maisto gamintojai, taip pat žemės ūkio sektoriaus, transporto ir logistikos įmonės turėjo rimtų iššūkių, vis dėlto, anot jo, visos ekonomikos tai nesukrėtė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: suremontavus Suomijos branduolines elektrines elektra pigo 4 proc.3
Pasibaigus branduolinių elektrinių remontui Suomijoje, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. iki 86,6 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Lietuvai siūloma pasitraukti iš energetikos chartijos sutarties1
Energetikos ministerija siūlo Lietuvai pasitraukti iš beveik prieš tris dešimtmečius pasirašytos Energetikos chartijos sutarties. ...
-
VERT: vidutinė šilumos kaina gruodį didėja 7 proc.1
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Europine geležinkelio vėže pirmąkart atgabentas krovinys iš Austrijos
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmą kartą europine vėže atgabeno krovinį iš Austrijos – į Šeštokus netoli Lenkijos sienos pervežtos ...
-
Atlyginimų atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų trečiąjį ketvirtį kiek mažėjo1
Atlyginimų atotrūkis tarp Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 394,7 euro ir per ketvirtį sumažėjo 18,9 euro, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija
Pirmadienį pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Kodėl pabrango sviestas ir pieno produktai?17
Parduotuvėse rekordiškai pabrango sviestas, auga ir kitų pieno produktų kainos. Prognozuojama, kad pieno produktai po Naujųjų gali ir toliau brangti. Apie tai, kiek teks mokėti už sviestą ir kaip tai brangins kitus gaminius, kuriuose naudojamas ...
-
Biurokratijos pelkėje stringa milijardiniai projektai: atskleistos gilios sistemos problemos6
„Teltonikos“ istorija išryškino biurokratijos pelkę Lietuvoje. Šalyje dirba daugiau valdininkų, nei įprasta išsivysčiusiose valstybėse. Negana to, verslas skundžiasi, kad tie patys valdininkai kuria įvairius riboj...
-
J. Rojaka: sprendimai dėl PVM lengvatos restoranams nebus greiti1
Šių metų pradžioje panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui ir nemažai restoranų užsidarant, Seimo ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka sako, kad galimas PVM mažinimas ar kiti sprendimai galėtų būti pr...
-
Vilnius lietuvių nebetraukia: kokias alternatyvas renkasi?3
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje respondentai, planuojantys pirkti būstą per artimiausius trejus metus, dažniausiai renkasi sostinę arba jos apylinkes. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia – Vilnių kaip trokštamo būsto vietą renkasi ma...