Lietuvos banko vadovas neneigia – rudenį gali būti sunku

Lietuvoje paskolas bankui turi kas penktas gyventojas. Šiaulietis Gintautas dėl įsipareigojimo bankui apsisprendė prieš du su puse metų.

„Viskas atrodė labai gerai. Pasiimu paskolą, moku 240 eurų per mėnesį, ir taip bus visada“, – sakė kalbintas šiaulietis Gintautas Jazdauskas.

Pabrangus paskoloms, mėnesinė įmoka bankui pabrango iki 300 eurų.

„Tai ženkliai pasijaučia, kai tavo pajamos yra apie 1000 eurų į rankas. Tie 60 eurų – skaudu“, – aiškino kalbintas G. Jazdauskas. 

Pirmą kartą Lietuvoje po ilgos pertraukos užfiksuota defliacija. Tai reiškia, kad gegužę kainos mažėjo. Tačiau paskolų turėtojai lengviau atsikvėpti negalės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Palūkanos didės tol, kol bus užtikrinta infliacija euro zonoje ir vidutiniu laikotarpiu grįš į 2 proc. tikslą. Sustabdyti ar pakenkti ekonomikai nėra tikslas“, – pabrėžė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

„Mūsų nuomone, palūkanos jau yra per daug pakeltos euro zonoje“, – teigė ekonomistas Nerijus Mačiulis. 

„Tas pabrangimas – kaip iš dangaus ir niekas nieko negali padaryti. Esi tos situacijos įkaitas“, – sakė G. Jazdauskas.

Europos bankas 25 baziniais punktais paskutinį kartą didino gegužės pradžioje. Per nepilnus metus palūkanos didėjo beveik 4 procentiniais punktais. Jos kils ir birželį.

Lietuvos bankas skaičiuoja, jeigu palūkanų norma padidės iki 4 procentinių punktų, tai daugiau nei pusei paskolų turėtojų, bankui teks mokėti iki 100 eurų daugiau. Maždaug penktadaliui nuo 100-200 eurų. Yra ir tokių, kuriems bankui teks mokėti 300 ir daugiau.

Tas pabrangimas – kaip iš dangaus ir niekas nieko negali padaryti.

„Mes matome, kad infliacija yra didesnė nei 2 proc. tikslas“, – teigė G. Šimkus.

Gegužės mėnesį metinė infliacija euro zonoje siekė 8 proc. Lietuvoje beveik 11 proc.

„Palūkanų normų kėlimas turi mažai įtakos infliacijai. Patirtis rodo iš istorijos, nuo pat antrojo pasaulinio karo laikų, kad centriniai bankai niekada „nepataiko“ ir dažniausiai tas palūkanų normų kėlimas pavirsta į recesiją“, – akcentavo N. Mačiulis.

„Jeigu augs ir augs, tai žmonėms, kurie turi mažas pajamas, gali būti bankrotas“, – sakė G. Jazdauskas.

Lietuvos bankų asociacija jokių bankrotų kol kas nemato.

„Gyventojai tvarkingai moka savo paskolas, nematome, kad būtų susidarę sunkumų. Gyventojams duodame testą prieš suteikdami paskolą su 5 proc. padidėjimu. Tokiu būdu tikriname, ar nebus problema gražinti paskolos net ir padidėjus palūkanoms“, – komentavo Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

„Už pirmo būtinumo prekes ir paslaugas gyventojai gali susimokėti, bet jiems jau lieka mažiau pinigų ne pirmo būtinumo prekėms. Pavyzdžiui, išlaidos laisvalaikio prekėms, buitinei technikai, kompiuterinei technikai yra sumažėjusios penktadaliu“, – sako N. Mačiulis.

Anot G. Šimkaus, šalies bankai stabilūs ir atsilaikytų nepalankioms aplinkybėms.

„Krizės nenumatome, o prognozes aptarsime birželio viduryje“, –  akcentavo G. Šimkus.