Lietuvos bankas ragina institucijas susitarti dėl būsto įperkamumo politikos

Vis dėlto centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus sako, kad būsto įperkamumas Lietuvoje, vertinant pagal jo kainų ir gyventojų pajamų santykį, yra tarp geriausių Europoje ir geresnis nei kitose Baltijos šalyse.

„Nepaisant to, to negalima priimti už duotybę. Labai svarbu būsto klausimais valstybei turėti ilgalaikį matymą, susitarti dėl būsto politikos, kad būtų užtikrintas geresnis jo įperkamumas ne tik trumpu, bet ir ilgu laikotarpiu“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė G. Šimkus.

„Būtina ilgalaikė ir bendra būsto politika. Tai reiškia – glaudesnis centrinės valdžios bei savivaldos bendradarbiavimas ir tikslų į priekį matymas“ – teigė LB valdybos pirmininkas.

Pasak G. Šimkaus, tam reikėtų plėsti nekilnojamo turto (NT) mokestį, atsisakyti perteklinio kreditavimo bei paklausą didinančių finansinių priemonių, sparčiau atnaujinti namus, efektyviai naudoti žemės sklypus, lanksčiau suteikti statybos leidimus, teikti tikslinę finansinę paramą socialiniam būstui.

„Pirmiausia (būsto politikos kryptis – BNS), tvari būsto paklausa – sumažinti paklausos ir pasiūlos neatitikimus, nes būtent tai ir sukelia sparčius kainų augimus“, – teigė G. Šimkus.

LB vadovas sako, kad būsto pardavimai Lietuvoje šiuo metu yra mažiausi nuo 2012-ųjų, tačiau paklausos atsigavimo  tikimasi dar šiemet.

„Atsigaunanti ekonomika, realiųjų pajamų augimas daro prielaidas, kad būsto rinkos atsigavimą mes, tikėtina, išvysime dar šiemet“, – teigė G. Šimkus.

Pasak jo, būsto įperkamumas iki 2025 metų pabaigos turėtų grįžti „į istoriškai geriausią lygį“.

Tuo metu komercinio NT pelningumas pernai reikšmingai sumažėjo, o naujų paskolų jam palūkanos priartėjo prie nuomos pajamų.

„Šiuo metu komercinio nekilnojamo turto valdytojams skolinantis skolos aptarnavimo bei refinansavimo kaštai gali net viršyti iš nuomos gaunamas pajamas“, – sakė LB vadovas.

Jo teigimu, NT yra užtikrinti du trečdaliai įmonėms suteiktų paskolų.

„Todėl nekilnojamo turto kainų nuvertėjimas galėtų turėti nuostolių investuotojams į nekilnojamą turtą, taip pat lemti (jiems suteikiamo – BNS) kredito ribojimus“, – pridūrė jis.