- Lina Mrazauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didėjantys atlyginimai ir jų augimui neprilygstanti infliacija lėmė šalies artėjimą prie Vakarų valstybių pragyvenimo lygio. Nors atotrūkis išlieka didelis, statistika fiksuoja reikšmingą progresą nuo įstojimo į ES meto iki šių dienų.
Pajamų augimas viršija infliaciją
„Atsimenu, kai prieš kelerius metus iki įstojant į ES buvo atvažiavę kolegos iš Jungtinės Karalystės. Dirbdami visiškai paprastus darbus jie uždirbdavo apie 2 tūkst. svarų – pagal tuometinį kursą, jų atlyginimai siekė 14 tūkst. litų (apie 4 054 eurus). Tais laikais vidutinis atlyginimas Lietuvoje siekė 800 litų (apie 231 eurą), tuo metu 2 tūkst. litų (apie 579 eurus) būdavo labai geras atlyginimas, o 4 tūkst. litų (apie 1 158 eurus) gaudavo tik vadovai“, – pasakojo banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
2004 m., kai Lietuva įstojo į ES, vidutinis atlyginimas, atskaičiavus mokesčius, siekė 240 eurų. Per penkiolika metų jis daugiau kaip trigubai išaugo – šiandien, kaip rodo statistika, vidutinis darbo užmokestis į rankas siekia 817,8 euro, neatskaičiavus mokesčių – 1 289 eurus.
Pastaruosius penkerius metus, anot ekonomisto, pragyvenimo lygis Lietuvoje auga, ir ganėtinai sparčiai. Tai patvirtina statistika: per šį laikotarpį darbo užmokestis į rankas augo vidutiniškai 9 proc. per metus, o kainų lygis – 2,5 proc. Taigi, pastaruosius penkerius metus perkamoji galia kasmet padidėdavo 5,5 proc. Panašias tendencijas, pasak pašnekovo, atspindi ir BVP augimas.
Toks atlyginimų didėjimo tempas, kaip pastebėjo Ž.Mauricas, leidžia Lietuvai vytis Vakarų Europos valstybes ir teigiamai išsiskirti ES kontekste. Ten darbo užmokesčio į rankas augimas siekė vidutiniškai apie 2 proc. Kita vertus, bendras darbo užmokesčio lygis Lietuvoje vis dar yra vienas mažiausių visoje euro zonoje.
Šiuo metu, anot ekonomisto, Lietuva pagal darbo užmokesčio dydį lenkia tik Latviją (antras mažiausias atlyginimas), Bulgariją, Rumuniją, Vengriją, Kroatiją.
„Deja, visos kitos šalys pagal darbo užmokesčio dydį yra aukštesnėse pozicijose ir Lietuvos atlyginimų dydis nuo vidurkio euro zonoje skiriasi beveik 3 kartus“, – sakė „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.
Nors praraja tarp atlyginimų dydžio ES ir Lietuvoje dar milžiniška, ilgametė statistika byloja apie reikšmingus pokyčius teigiama linkme.
„Pavyzdžiui, kai įstojome į ES, darbo užmokesčio į rankas skirtumas tarp Lietuvos ir Vokietijos siekė 8 kartus, dabar – šiek tiek daugiau nei 3 kartus. Su Jungtine Karalyste skirtumas siekė 10 kartų, dabar – apie 3 kartus. Palyginti su Slovėnija, skirtumas buvo 3 kartai, dabar – 1,5 karto. Graikijoje 2004 m. vidutinis atlyginimas į rankas buvo 5,5 karto didesnis nei Lietuvoje, o dabar – tik 1,5 karto. Taigi, progresas yra akivaizdus – mes vejamės tiek kitas Centrines, Rytų Europos šalis, tiek Vakarus, nors skirtumai dar išlieka dideli“, – konstatavo Ž.Mauricas.
Auga kartu su ES naujokėmis
Nors Lietuva pagal atlyginimų dydžius vejasi kitas ES šalis, tačiau ar pragyvenimo lygiu ji taip pat artėja prie vakarietiškų valstybių?
Ž.Maurico teigimu, kalbant apie perkamąją galią, ypač infliacijos dinamiką, reikia išskirti keletą etapų.
„Pirmas etapas – po įstojimo į ES iki 2007–2008 m.; tuomet pasižymėjome sparčiu pajamų augimu, tačiau ir kainos labai smarkiai didėjo. Krizės laikotarpiu taip pat šiek tiek vijomės kitas šalis ir pajamomis, ir kainomis, tačiau 2008–2012 m. iš esmės buvo stagnacija. Ir tik nuo 2013–2014 m. augimas paspartėjo, nes infliacija, ypač praėjusiais metais, buvo ganėtinai menka – vos šiek tiek viršijo ES vidurkį, o pajamų augimas siekė beveik dviženklius skaičius – pajamos augo beveik 10 proc. per metus“, – pasakojo ekonomistas.
Taigi, 2004 m. nominalus darbo užmokesčio skirtumas tarp Lietuvos ir Vokietijos buvo 8 kartai, o pagal perkamąją galią – šiek tiek mažiau nei 4 kartai. Dabar nominalus skirtumas yra kiek didesnis nei 3 kartai, o pagal perkamąją galią – 2 kartai.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad vertinant perkamąją galią vis dar jaučiama ryški takoskyra tarp ES naujųjų narių ir senbuvių. Tačiau ES narystė, struktūrinė parama ir bendros prekių, paslaugų ir kapitalo rinkos suteikiamos galimybės leidžia naujoms Centrinės Rytų Europos narėms sparčiai vytis ES vidurkį.
„Gyventojų perkamajai galiai įtaką daro jų pajamų, t.y. darbo užmokesčio, augimas bei infliacijos tendencijos šalyje. Kadangi ES naujokių atlyginimų palyginamoji bazė nedidelė, natūralu, kad jose fiksuotas gerokai spartesnis algų augimas“, – sakė pašnekovė.
Jos teigimu, per pastaruosius penkerius metus realios algos, t.y. atmetus infliacijos poveikį, sparčiausiai augo Rumunijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje, šiek tiek santūriau – Slovakijoje, Slovėnijoje, Čekijoje ir Lenkijoje. Per pastaruosius penkerius metus realios algos vidutiniškai neaugo arba augo tik labai nežymiai Kroatijoje, kurioje ilgą laiką ekonominę plėtrą ribojo struktūrinės problemos, taip pat Kipre, Ispanijoje, Suomijoje, Italijoje ir Belgijoje.
„Pastaruosius penketą metų makroekonominė aplinka buvo palanki ūkio augimui, tad šalyse, kurios atrodo sėkmingai konkurencingumo reitinguose ir kuriose nėra struktūrinių barjerų, darbo užmokestis ir vartotojų perkamoji galia kilo. Išsiskiria jaunosios ES narės, kurios stengiasi sukurti lanksčias ir palankias sąlygas verslui, kad galėtų pritraukti kuo daugiau tiesioginių užsienio investicijų. Neigiamai išsiskiria vadinamosios periferinės šalys (Italija, Ispanija, Graikija, Portugalija) bei Prancūzija, kuriose ekonomikos nekonkurencingos, darbo sąnaudos aukštos, bet produktyvumas žemas, daug struktūrinių problemų (dideli mokesčiai, valdžios sektoriaus skola ir t.t.), neefektyvi darbo rinka, ekonominės plėtros potencialas labai ribotas – tai neleidžia sparčiau mažėti nedarbui ir kilti atlyginimams“, – pasakojo I.Genytė-Pikčienė.
Svarbiau – pinigų kiekis
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž.Mauricas įsitikinęs, kad svarbiau yra ne perkamoji galia, o nominalus pinigų kiekis. Mat kuo žmogus daugiau uždirba, tuo didesnę finansinę laisvę turi. O finansinė laisvė, pašnekovo manymu, yra labai svarbi – netgi būtina – bendros laisvės sudedamoji dalis.
Tai, kad žmonės Lietuvoje gyvena geriau, ekonomistas sakė pastebintis ir iš gyventojų nuotaikų.
„Labai geras pavyzdys yra tai, kad dar prieš penkerius metus, kai ateidavo rugsėjis, atšaldavo orai, pasipildavo straipsniai apie šildymo sezoną, o dabar kol kas nemačiau nė vieno tokio – mačiau tik straipsnį apie pigias keliones į Turkiją, – juokėsi Ž.Mauricas. – Žvelgiant apskritai, paslaugų kainos kyla žymiai sparčiau nei išlaidos prekėms, taip pat ir komunalinėms paslaugoms. Tad, jei žmonės nelabai išlaidauja paslaugoms, pavyzdžiui, neina į restoranus, kavines, nesinaudoja kitomis paslaugomis, jų perkamosios galios augimas yra ganėtinai gerai juntamas. Kalbant apie infliaciją, išimtis yra maisto produktai, kurių kainos augo ganėtinai sparčiai ir tai kelia nerimą. Bet jei namų ūkis yra pasiekęs tam tikrą pajamų lygį ir maistui išleidžia santykinai nedidelę dalį išlaidų, jis tikrai gali ir pasitaupyti, ir turi lankstumo.“
Remdamasis savo skaičiavimu, ekonomistas taip pat pastebėjo, kad Lietuvoje, palyginti su ES, pastaruosius penkerius metus labai didėjo ir vidurinė klasė.
Reikia tolesnių veiksmų
Ž.Mauricas sutiko, kad perkamosios galios augimas nėra vien savaiminio ekonomikos augimo išdava. Anot jo, itin didelį stimulą davė Lietuvos narystė euro zonoje ir ES, taip pat ganėtinai gera viešųjų finansų būklė, bendras makroekonominis stabilumas. Tai padeda pritraukti užsienio investuotojų, kurie skatina darbo užmokesčio augimą.
„Tik įstoję į ES mes turėjome milžinišką pranašumą darbo jėgos sąnaudų prasme – net ir solidų atlyginimą uždirbantis lietuvis uždirbdavo mažiau nei minimalų atlyginimą gaunantis vokietis. Tiesa, mes visa apimtimi to savo privalumo neišnaudojome, nes šalyje dar buvo labai neapibrėžta makroekonominė, politinė, teisinė, mokestinė aplinka, neturėjome euro. Kilo ir korupcijos klausimų, apskritai šalis buvo besivystanti. Tik pastarieji 5–7 metai yra tas laikas, kai mes visiškai išnaudojame narystės ES privalumus. Atitinkamai ir augimas dažniausiai yra tvarus. Darbo užmokesčio augimą skatina ateinančios investicijos, ypač užsienio kapitalo bendrovių, kurios moka, mūsų akimis žiūrint, ganėtinai solidžius darbo užmokesčius“, – sakė Ž.Mauricas.
Politikams, anot Ž.Maurico, gerą žodį galima tarti už tai, kad jie „bent jau nesugadino viso šio proceso“.
Tiesa, I.Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad valdžios iniciatyvos pastaruoju metu prisideda prie atlyginimų kilimo. Anot jos, dėl mokestinės reformos sumažėjo mokestinė našta su darbo santykiais susijusioms pajamoms ir tai esą leido mėgautis atlyginimo į rankas augimu mažiausias pajamas gaunantiesiems ir žemesnei vidurinei klasei.
„Taip pat buvo keliami atlyginimai viešajame sektoriuje. Šiemet jų augimas gerokai lenkė šalies vidurkį. Tai daryti svarbu, nes ilgą laiką prieš tai viešojo sektoriaus algos augo gerokai lėčiau, o tai prastina pozicijas į šį sektorių pritraukiant kvalifikuotų specialistų. Tačiau svarbu užtikrinti, kad išlaidos nebūtų liejamos į rėtį – nereformuotas viešasis sektorius kol kas ir yra tas rėtis, kur nemažai lėšų panaudojama neefektyviai ar iššvaistoma. Būtina šią problemą spręsti, kad vertiems specialistams galėtume užtikrinti konkurencingas algas, nes dabartinė situacija nėra tvari: pastaruosius keletą metų kilę viešojo sektoriaus atlyginimai ištikus sunkmečiui gali gerokai prarasti pagreitį“, – kalbėjo LLRI vyriausioji ekspertė.
Paklaustas, kokie tolesni žingsniai reikalingi, Ž.Mauricas sakė, kad būtini labai aktyvūs Vyriausybės veiksmai augimui palaikyti, nes „žemai kabantys vaisiai yra nuskinti“. Esą šalis dar yra tokio lygio, kad sustojęs augimas lemtų žmonių nusivylimą ir galbūt vėl išaugtų emigracija.
Pirma, anot ekonomisto, Lietuvai reikia daug pastangų pritraukti investuotojus, ypač į regionus, kol juose dar esama šiokio tokio gyvybingumo. „Vis dar iš savivaldybių vadovų, merų tenka išgirsti, kad jie investuotojus priimtų, tačiau nėra vietų. Įsivaizduokite – vietos Lietuvoje trūksta! – juokėsi ekonomistas. – Arba investuotojų nenorima priimti, nes jie neva nuo vietinio verslo darbuotojus nuvilios. Tai rimti jų argumentai – aš neišsigalvoju.“
Be to, Ž.Maurico manymu, Lietuvai trūksta strateginės vizijos. „Esame užleidę pirmaujančias pozicijas Latvijai oro transporto srityje. Dėl to kasmet prarandame iki 1 mlrd. eurų – galima sakyti, tiesiog atiduodame juos Latvijai, nes ji turi didesnį oro uostą. Taip pat svarbi miestų planavimo strategija, nes, augant gyventojų pajamoms, jų ir gyvenimo kokybės poreikis auga – neužtenka tik pavalgyti ir dirbti. Reikia infrastruktūros, sporto aikštelių, vaikų darželių, mokyklų“, – pabrėžė ekonomistas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą1
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos1
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą5
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...