Kova dėl didesnio ES finansavimo: Lietuva dar turi šansų

„Brexit“ kirtis

J. Neliupšienė pabrėžia, kad kalbant apie naująjį biudžetą pirmiausiai reikia įvertinti faktą, jog iš Bloko pasitraukė didelė ES mokėtoja Jungtinė Karalystė. „Britų išėjimas reiškia minus 60 mlrd. Jei išdalinsime per visą finansinį periodą, tai yra beveik 10 mlrd. mažiau per kiekvienus metus. Ir dėl mažėjančio krepšelio susitarti yra sunkiau, negu dėl didesnio. Bendras biudžeto lygis bus labai sudėtingas klausimas. Kai yra mažesnis krepšelis, yra klausimas, kaip susiderėti atskirose eilutėse“, – išskiria ambasadorė.

Naujausiam daugiamečiam ES biudžetui Europos Komisija (EK) siūlo 1,11 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Europos Parlamentas (EP) – 1,3 proc., o ES Tarybai pirmininkavusi Suomija pasiūlė 1,07 proc. 2014-2020 m. biudžetas buvo 1,16 proc. ES BNP. Nors Europos Parlamentas kovoja dėl didesnio biudžeto, ekspertai mano, kad galutiniam sprendimui ši institucija turės mažai įtakos.

Britų išėjimas reiškia minus 60 mlrd.

Galimybės Lietuvai gauti palankesnį finansavimą yra – viskas sprendžiama kaip tik šiuo metu, sako J. Neliupšienė. „Kitą savaitę vyks dvišaliai susitikimai su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charliu Micheliu, kur ES vadovai pristatys savo prioritetus, pageidavimus, iš kitos pusės – nepageidavimus“, – pažymi ji.

„Ch. Michelis turi pateikti naują derybinį paketą, kuris turėtų apspręsti, kokie gi galėtų būti kompromisiniai susitarimai. Ar galima dabar pasakyti, kad bus lengva susitarti? Manau, kad nebus lengva susitarti. Ar yra Lietuvai galimybių susiderėti? Manau, kaip visada, Europos Sąjungoje yra kompromiso klausimas“, – priduria ambasadorė.

Du regionai

Europos Komisija siūlo, kad naujuoju finansiniu periodu Lietuvai Sanglaudos fondų lėšos būtų sumažintos 24 proc. Pagrindinis argumentas – Lietuva prisivijo ES narių vidurkį. Šalies BVP pasiekė 78 proc. Bendrijos vidurkio, o daugiausiai Sanglaudos fondų lėšų skiriama valstybėms, kurios nėra pasiekusios 75 proc. BVP. „Toks komisijos siūlymas Lietuvai reiškia 2 mlrd. mažesnį Sanglaudos paketą“, – detalizuoja J. Neliupšienė.

Lietuva nuo šiol taip pat bus suskirstyta į du regionus: Vilnių ir likusią Lietuvą. J. Neliupšienė aiškina, kad tai bus susiję su regionų kompensavimo lygiu, tačiau tai neveiks bendros Lietuvai skiriamos sumos. „Mes gausime tam tikrą sumą. Čia yra klausimas, kiek regionas turės prisidėti iš nacionalinio biudžeto. Vilniaus regione reikės didesnio nacionalinio indėlio, kitame Lietuvos regione reikės mažesnio indėlio. Tai per būsimą finansinę perspektyvą Lietuvai sutaupys maždaug milijardą“, – pagrindinį tokios naujovės pranašumą išskiria ji.

Vidutinis ES narių indėlis iš nacionalinių biudžetų iki šiol būdavo 85 proc., Lietuvos – 15 proc.

Jeigu Sanglaudos fondų finansavimas bus taip drastiškai mažinamas, mažės viešosios investicijos. „Gali atsitikti taip, kad mes nebesugeneruosime investicijų ir ekonomika taip sulėtės, kad mes vėl grįšime ne į išsivysčiusių šalių grupę, o į mažiau išsivysčiusių šalių grupę“, – galimą versiją pateikia J. Neliupšienė.

„Kitas argumentas: dauguma pinigų, kuriuos didžiosios šalys mokėdamos į ES biudžetą investuoja per Sanglaudos fondus, joms ir sugrįžta“, – pabrėžia ambasadorė.

Penki prioritetai

J. Neliupšienės nuomone, dabartiniame etape Lietuva turi derėtis dėl visų savo prioritetų: Sanglaudos fondų, žemės ūkio išmokų, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projekto, vadinamojo Kaliningrado specialiojo tranzito schemos ir „Rail Baltica“ projekto. „Tai yra europiniai projektai, ne tik Lietuvai svarbūs. Ignalinos atominei elektrinei uždaryti reikia didžiulių pinigų ir didžiulės paramos. Europos Sąjungoje šis supratimas yra akivaizdus – ypač Europos Komisijoje“, – sako ji.

„Žemės ūkio finansavimas ir Sanglaudos fondai yra tradicinės šalių, kurios norėtų kitokio ES biudžeto, norėtų jį reformuoti, kritikos objektas. Bet kritikuojama nepagrįstai. Visi kalba apie žaliąjį kursą, suprantame didžiulius klimato kaitos iššūkius, bet jei pažiūrėsime į šalis nares, kokiais pinigais yra finansuojamos iniciatyvos, ar tai būtų Lietuva, ar Ispanija, dauguma atvejų tai yra Sanglaudos pinigai. Tai reiškia, kad tuos pinigus, kuriuos mes gauname, mes galime panaudoti ir ES tikslų siekimui“, – aiškina ambasadorė.

Europos Vadovų tarybos vadovas Ch. Michelis siekia, kad dėl biudžeto būtų susitarta dar šį mėnesį, tačiau J. Neliupšienė teigia, kad paprastai biudžetui priimti reikalingi du Vadovų Tarybos susitikimai.