Lietuvoje ruošiama priverstinė daugiabučių renovacija

„Kurie ateidavo tvarkyti šilumos punkto, asmenukes darydavosi“, – sako vieno Vilniaus namo bendrijos valdybos pirmininkas Povilas Petraukas.

Tai šilumos punktas vieno Vilniaus daugiabučio rūsyje.

„Tokių senų nedaug kur galima jau pamatyti. Jis pasenęs, jau atitarnavęs“, – tęsia P.Petrauskas

Gyventojai jau surinko parašus, pateikė dokumentus renovacijai, keis šilumos punktą, langus, radiatorius, šiltins fasadą, neabejoja, kad laimės. Norėtų, kad renovacija vyktų dar sparčiau.

„Jeigu darytų viską greičiau, tikrai išsimokėtume. Su baime laukiame kiekvienos žiemos – nežinia, kaip bus, kokios sąskaitos ir t.t. Tai bent aiškumo būtų dabar“, – pažymi P.Petrauskas.

Šio namo gyventojai jau pritarė renovacijai. Seime svarstomos pataisos, kad patys blogiausi pasenę šilumos punktai būtų keičiami be gyventojų sutikimo.

„Tai turi būti technologiškai tvarkingas. Technologiškai netvarkingus šilumos punktus bus siūloma rekonstruoti per prievartą“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Šilumos punktų keitimas vadinamas mažąja renovacija. Dabar valstybė kompensuoja 30 proc. Siūloma, kad, renovuojant be gyventojų sutikimo, būtų kompensuojami du trečdaliai Europos fondų lėšomis.

„Yra siūlymas didinti paramos sumą nuo 30 proc. iki 70 proc. Tai būtų skirta šilumos punkto renovacijai“, – akcentuoja S.Gentvilas.

Anot Vilniaus šilumos tinklų, dabar vien sostinėje nedelsiant reikia keisti šimtus šilumos punktų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„500 šilumos punktų yra likę istoriniai, senos konstrukcijos“, – sako Vilniaus šilumos tinklų vadovas Vytautas Jakelaitis.

Ministrai sako, net ir be valstybės paramos šilumos punktų sutvarkymas nebrangus, panašiai kaip pakeisti liftą – apie 50 tūkst. eurų. Jei 70 proc. dengtų valstybė, daugiabučių gyventojams liktų pasidalyti 15 tūkst. eurų.

„Jau ruošiamės naujam sezonui be rusiškų dujų, naftos. Tikrai reikės stipriai ir greitai sumažinti“, – teigia aplinko ministras S.Gentvilas.

„Darysime viską, kad lengvai kabantys vaisiai būtų nuskinti ir žmonėms tai nesukeltų didelio skausmo“, – vaizdžiai sako energetikos ministras Dainius Kreivys.

Anot šilumininkų, modernizavus šilumos punktą ne tik namas sutaupo šilumos, laimi visi. Dabar Vilniuje dėl senų šilumos punktų laikomos papildomos siurblinės slėgiui reguliuoti, kad tokiuose namuose nesprogtų radiatoriai.

„500 šilumos punktų, kurie aptarnauja nedidelę dalį šilumos vartotojų, išlaiko šiandien visi Vilniaus miesto šilumos vartotojai“, – pažymi Vilniaus šilumos tinklų vadovas V.Jakelaitis.

„Juos renovavus nedidelėmis lėšomis – 10–15 tūkst. eurų ribose, galima pagerinti šilumos taupymą apie 20 proc. Tai labai reikšmingas skaičius“, – naudą pabrėžia energetikos ministras Dainius Kreivys.

Darysime viską, kad lengvai kabantys vaisiai būtų nuskinti ir žmonėms tai nesukeltų didelio skausmo.

Įstatymui taikoma skuba, Seimo teisininkai turėjo nemažai pastabų. Dalis jų ignoruotos.

„Daugiausia šilumos energijos yra prarandama per langus, o ne dėl to, kad blogas šilumos mazgas. Vis vien ir senas dar gali būti reguliuojamas“, – mano Seimo narys Algirdas Butkevičius.

Bet aplinkos ministras sako, pakeitus problemiškiausius šilumos punktus, realu, kad žiemą Vilniuje nereikės deginti rekordiškai brangių dujų. Šildymas pigtų visiems.

„Didelei renovacijai spėsime dar, laiko bus. Per vasarą reikia padaryti pagrindinius darbus, todėl didiname paramos sumą“, – pabrėžia S.Gentvilas.

„Aš klausiau, kiek laiko truktų biurokratinės procedūros. Buvau patikinta, kad pusės metų iki susitvarkymų tikrai turėtų pakakti“, – viliasi Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

Ar tikrai?

„Ne. Kiti procesai trunka gana ilgai“, – teigia V.Jakelaitis.

Anot Vilniaus šilumos tinklų, pagal dabartinę tvarką iki žiemos nėra realu pakeisti bent vieną šilumos punktą. Net ir be gyventojų sutikimo ilgai trunka statybos leidimų gavimas.

„Mūsų patirtis sako, nes iki šio įstatymo priėmimo dalis aktyvių gyventojų, besirūpinančių savo būstais, jau pradėję procesą. Jis trunka daugiau nei vienus metus“, – realią trukmę pabrėžia V.Jakelaitis.

Skaičiuojama, kad visoje Lietuvoje yra apie 3 tūkst. daugiabučių su šilumos punktais, kuriuos reikia tvarkyti nedelsiant.