Tyrimas atskleidė, kad net 74 proc. senų daugiabučių gyventojų, patyrusių avarinius įvykius, dėl to turėjo papildomų išlaidų: 17 proc. jų išleido iki 50 Eur, 25 proc. – 51–100 Eur, 20 proc. – 101–300 Eur, o 6 proc. nurodė, kad išlaidos viršijo 301–500 Eur ar net daugiau nei 500 Eur.

Butų savininkų teigimu, dažniausiai avarines situacijas sukėlė vandentiekio ir kanalizacijos sistemos gedimai – su šiomis problemomis šiemet susidūrė 53 proc. apklaustųjų. Kitos dažnai pasitaikiusios priežastys buvo stogo ar sienų pratekėjimai (20 proc.), elektros tinklų sutrikimai (19 proc.) ir šildymo sistemos gedimai (11 proc.). Papildomų nepatogumų gyventojams sukėlė ir nepakankama šilumos izoliacija, šaltis butuose, nesandarūs balkonai, prasta garso izoliacija, didelė drėgmė ir pelėsis.

„Džiaugiamės, kad dviejų trečdalių (69 proc.) apklaustųjų nuomone, daugiabučio renovacija sumažintų tokių avarinių įvykių tikimybę. Tai rodo, kad žmonės vis geriau suvokia, jog senus, susidėvėjusius pastatus būtina neatidėliojant atnaujinti, nes tai padeda išvengti ne tik avarijų, bet ir daugelio kitų eksploatacinių iššūkių, skaudžiai atsiliepiančių jų piniginei“, – pažymėjo APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė.

Būklė laikui bėgant tik blogėja

Respondentų vidutinis namo būklės vertinimas siekia 6,1 balo iš 10, o beveik pusė jų mano, kad neatlikus renovacijos per artimiausius dešimt metų namo būklė dar labiau suprastės. 21 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad pastatas buvo remontuotas per pastaruosius penkerius metus, o 20 proc. teigė, jog jų daugiabutis apskritai nebuvo atnaujintas.

„Daugiabučio atnaujinimas nėra vien tik pastato šiltinimas ir sąskaitų už šildymą sumažėjimas. Kviečiu butų savininkus įsivertinti ir kitas kompleksinės renovacijos galimybes – atnaujinant namą pagal Daugiabučių modernizavimo programą galima susitvarkyti ir stogus, vamzdynus, taip pat balkonus, kurie bet kada gali tapti tokios būklės, kad ims kristi. Šie darbai yra neišvengiami ir daug kainuoja, o valstybės parama gerokai palengvina finansinę naštą“, – atkreipė dėmesį G. Burbienė.

Gyventojų vertinimu, renovacija galėtų prisidėti ir prie mažesnių šildymo sąskaitų. 69 proc. apklaustųjų nurodė, kad dabartinės jų išlaidos šildymui svyruoja nuo 51 iki 150 Eur per mėnesį šildymo sezono metu. 15 proc. teigė, kad žiemą jų butuose temperatūra nėra pakankama, o tai rodo prastą energinį efektyvumą ir būtinybę gerinti pastatų šiluminę izoliaciją.

Vertinant gyventojų pasirengimą dalyvauti daugiabučių atnaujinime, tyrimo rezultatai atskleidė, kad 34 proc. gyventojų renovacijoje dalyvautų ir tuo atveju, jei valstybės parama nebūtų teikiama. Jei parama siektų bent 20 proc. projekto vertės, renovacijai pritartų jau 60 proc. apklaustųjų.

Lietuvos renovuotinų daugiabučių (1993 m. ir senesnės statybos metų) gyventojų apklausą APVA užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrime dalyvavo 1 tūkst. respondentų.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.