- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, kurią inicijavo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija” (PTO), atskleidė, kad pastaruoju metu pastebima nauja tendencija – vis daugiau mūsų šalies vartotojų gaminius įsigyja atsižvelgdami ne tik į kainą, bet ir į aplinkosauginius veiksnius.
Tokie vartotojų elgsenos pokyčiai leidžia prognozuoti, kaip Lietuvos gamybos pramonė vystysis ateityje.
Vartotojai tampa atsakingesni
Apklausos rezultatai parodė, kad didžiajai Lietuvos daliai gyventojų, pagrindiniai kriterijai renkantis gaminį išlieka jo kaina (49 proc.), sudėtis bei savybės (34 proc.). Be šių įprastų kriterijų, nemažas vartotojų dėmesys tenka ir aplinkosaugai.
14 proc. respondentų atkreipia dėmesį iš kokios medžiagos pagaminta gaminio pakuotė, 12 proc. aktualus pakuotės spalvingumas, forma bei prekės ženklas. Net 10 proc. gyventojų svarbu, kad pakuotė nebūtų perteklinė bei būtų galimybė ją panaudoti kitai paskirčiai. 9 proc. apklaustųjų pažymi, kad pakuotė turi būti lengvai perdirbama arba pagaminta iš perdirbtų medžiagų.
„Pakuotės gyvavimo kelias – nuo parduotuvės lentynos iki namų – itin trumpas, o pakuočių atliekų sukeliamos problemos išties didelės. Todėl lemiamas veiksnys sprendžiant šias problemas yra tinkamos pakuotės pasirinkimas. Tendencija, kuria mūsų šalies vartotojai pradėjo vadovautis rinkdamiesi supakuotus gaminius kelia vilčių, kad ateityje pirkėjai skirs dar didesnį dėmesį aplinkosaugai. Tai reiškia, kad ir verslas bus priverstas atsižvelgti į sąmoningesnių vartotojų poreikius ir kurti tokią pakuotę, kuri būtų ne tik inovatyvi, bet ir darytų kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai“ – tyrimo rezultatus komentuoja VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos vicepirmininkas Aloyzas Gaudutis.
Taip pat tyrimas parodė, kad net 49 proc. apklaustųjų į apsipirkimo vietas eina su daugkartiniais pirkinių maišeliais. 18 proc. pirkėjų naudoja savo atsineštus vienkartinius plastikinius maišelius įsigytus ankstesnėse apsipirkimo vietose. Trečdalis gyventojų vis dar įsigyja plastinkinius (26 proc.) arba popierinius (7 proc.) maišelius apsipirkimo vietose.
Dabartiniai pokyčiai pakavimo sektoriuje
Paklausus, kokie esminiai pokyčiai pastebimi pakavimo sektoriuje, Kauno technologijos universiteto (KTU) Pakavimo inovacijų tyrimų centro (PITC) direktorius Visvaldas Varžinskas tikina, kad vis daugiau Lietuvos įmonių dėmesį skiria pakuotei ir jos draugiškumui aplinkai.
„Pastebiu, kad vis daugiau Lietuvos įmonių domisi šiuolaikinio mokslo suteikiamomis galimybėmis projektuoti aplinkai nekenksmingas pakuotes ir sėkmingai pradeda taikyti jas praktikoje. Kalbant apskritai apie pokyčius pakavimo sektoriuje, čia nuolat vyksta inovacijos, atsiranda naujos pakavimo technologijos, sukuriami nauji pakavimo įrenginiai ir sprendimai. Pakuočių medžiagoms keliami vis aukštesni reikalavimai, svarbus medžiagos perdirbamumas, suirimo ypatumai ir poveikis aplinkai bei vartotojui“ – teigia V. Varžinskas.
Taip pat V. Varžinskas akcentuoja, kad aplinkai draugišką pakuotę lemia ne tik jos medžiagos pasirinkimas, bet ir daugelis kitų sprendimų, kurie turi apimti visus pakuotės gyvavimo ciklo etapus: žaliavų gavybą, gaminių pakavimą, transportavimą, atliekų tvarkymą ir kt.
Daugiau nei pusės apklaustųjų manymu, Lietuvos gamintojai skiria pakankamai dėmesio tam, kad pakuotės kuo mažiau kenktų aplinkai, t. y. būtų perdirbamos, pagamintos iš nekenksmingų medžiagų, tiktų pakartotinai naudoti.
Paklausus respondentų, dėl kokių priežasčių verslo įmonės užsiima visuomenės aplinkosauginiu švietimu, įgyvendina įvairias socialines-aplinkosaugines akcijas, 56 proc. apklaustųjų teigia, kad lemianti priežastis yra įmonių siekis padidinti pardavimus bei noras pagerinti įvaizdį (44 proc.) ir vos 11 proc. pažymi, kad pagrindinis motyvas yra įmonių suvokimas, kad tik socialiai atsakingas verslas turi ateitį.
„Daugeliui Lietuvos įmonių vadovų atrodo, kad suderinti verslo interesus ir aplinkosauginius dalykus yra brangu bei sudėtinga. Tačiau aplinkosauginiai reikalavimai, kurie beje vis griežtėja, bet kuriai įmonei yra puiki galimybė ne tik sutaupyti, prisidėti prie aplinkosaugos problemų sprendimo, bet ir didinti konkurencingumą rinkoje“ – pažymi V. Varžinskas.
Per mažai kalbama apie sektinus pavyzdžius
PTO vicepirmininkas A. Gaudutis pastebi, kad Lietuvoje daugėja įmonių ir įstaigų iniciatyvų, kuriomis prisidedama prie aplinkosauginių problemų sprendimų. Siekiant aktyviau paskatinti bei paviešinti tokių įmonių gerąją patirtį, pirmą kartą Lietuvoje organizuojamas konkursas „Pakuočių sektoriaus lyderiai 2016“.
,,Kartu su gausiu būriu partnerių: KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centru, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos atsakingo verslo asociacija, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija, „Papyrus Lietuva“, organizuojame pakuočių sektoriaus konkursą, kuris tikimės paskatins dalinimąsi geraja patirtimi, pažangių idėjų sklaidą bei inovatyvių aplinkosauginių sprendimų įgyvendinimą“ – teigia A. Gaudutis.
Konkursui kviečiama pristatyti veiklas, iniciatyvas ar projektus, vienaip ar kitaip susijusius su pakuočių ar pakuočių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimu. Jame gali dalyvauti gamintojai ir importuotojai, pakuočių gamintojai, savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai bei atliekų tvarkytojai.
Paraiškos priimamos iki rugsėjo 30 d., jas vertins patyrusių ekspertų komisija.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...