- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Istoriškai Lietuva – šalis pirmūnė pagal tai, kaip įgyvendina Europos Sąjungos (ES) finansuojamus projektus. Panašu, kad šįkart ne visi namų darbai padaryti ir rizikuojame prarasti kelis šimtus milijonų eurų europinės paramos biudžeto skylėms užkamšyti. Lietuva iš ES fondo, skirto šalių ekonomikoms gaivinti po pandemijos, prašo daugiau nei pusės milijardo eurų, tačiau Europos Komisijai (EK) kliūva neįgyvendintos mokesčių reformos, pasakojama LNK reportaže.
„Skirtumas tas, kad pinigai nebus mokami į priekį, o tik tuomet, jei bus pasiektas rezultatas“, – komentavo Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Tam, kad gautų pinigus, Lietuva privalėjo parengti planą ir įgyvendinti 33 jo punktus įvairiose srityse: nuo švietimo iki žaliosios energetikos. Pinigams gauti kol kas pateikė tik pirmą prašymą.
„Yra šalių, kurios jau pateikusios trečiąjį mokėjimo prašymą. t. y. jau du mokėjimai jiems yra įgyvendinti“, – sakė eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tačiau dar prašymą pateikiant Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (VK) perspėjo, kad Lietuva visos norimos sumos negaus.
„Audituodami 26 rodiklius iš 33 rodiklių, kurie ir turėjo būti pasiekti pirmojo mokėjimo prašymui, nustatėme, kad jie nėra įgyvendinti taip, kaip numatyta ES Tarybos sprendime“, – konstatavo VK vyriausioji valstybinė auditorė Augustė Purlienė.
Dabar Briuselyje kalbama tik apie 2 tobulintinus rodiklius. Ir panašu, kad šimtų milijonų Lietuva gali negauti, nes finansų ministerija nesugebėjo pateikti Seimui mokesčių reformos.
„Lietuva yra pati apsibrėžusi, kaip reforma galėtų atrodyti. Tai nėra komisijos nurodymas, tai – Lietuvos pateiktas planas“, – teigė V. Sinkevičius.
„Reikėjo pateikti Seimui nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo projektą“, – paaiškino A. Purlienė.
Svarstoma, kad mokesčių reformos Seimui teikti neskubėta dėl artėjančių savivaldos rinkimų. Ar Lietuva nuveikė pakankamai, kad galėtų gauti šimtus milijonų europinės paramos EK turėjo įvertinti šiandien.
Jeigu vis dėlto Lietuva per tuos papildomus šešis mėnesius neįgyvendintų reformos ir netektų dalies pinigų, ji būtų pirmoji šalis narė, kuriai taip atsitiktų.
„Yra aiškiai reglamentuota, kiek dėl to galime netekti pinigų“, – teigė A. Purlienė.
Tiesa, net ir gavus neigiamą įvertinimą, Lietuva dar pusmetį galės pasitaisyti. Klausimas, tik ar užteks politinės valios reformoms.
„Jeigu vis dėlto Lietuva per tuos papildomus šešis mėnesius neįgyvendintų reformos ir netektų dalies pinigų, ji būtų pirmoji šalis narė, kuriai taip atsitiktų“, – savo pastebėjimus išsakė eurokomisaras.
Taip ne tik suformuotų precedentą, bet ir praleistų šansą papildyti Lietuvos biudžetą, kuriame – didžiulė skylė.
„Manau, netekti kelių šimtų milijonų būtų labai dideli nuostoliai“, – svarstė V. Sinkevičius.
„Sulauksime tų tarpinių, pavadinkime, vertinimų, bet bendras procesas toks, kad jokios dramos nėra. Svarbu, kad patys būtume susitelkę ir kontroliuotume, kad tie pinigai tarnautų konkrečioms reformoms“, – dėstė M. Lingė.
Lietuvai pernai iš ES ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimo planui jau buvo išmokėti beveik 290 mln. eurų. Iš viso Lietuvai numatyta 2 milijardai eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...