- Dominykas Datkūnas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Via Lietuva“ infrastruktūros grupės vadovo Martyno Gedaminsko teigimu, didelė dalis šalies kelių infrastruktūros jau yra blogos būklės, kuri kiekvienais metais vis prastėja. Anot jo, kitąmet „Via Lietuva“ didesnį dėmesį skirs tiltų tvarkymui, tačiau įspėja, kad negavus pakankamo finansavimo, rezultatai gali nepatenkinti lūkesčių.
„Kalbant apie tiltus, bendrai jų šiandien turime virš 1500 – metų pradžioje turėjome 109 blogos būklės tiltus, o dabar turime jau 124. (...) Kalbame apie infrastruktūrą, kurių vidutinis amžius yra virš 60 metų, ji visa projektuota ir statyta prie visai kitų apkrovų ir kito eismo intensyvumo“, – ketvirtadienį konferencijoje „Vilnius Greentech Forum“ kalbėjo M. Gedaminskas.
„Deja, bet didesnioji dalis kelių infrastruktūros yra tą (gyvavimo – ELTA) ciklo pabaigą pasiekę, todėl ir eskaluojame tą klausimą, jog finansavimas yra reikalingas esamos infrastruktūros palaikymui, rekonstravimui ir modernizavimui“, – pridūrė jis.
„Via Lietuvos“ atstovas paaiškino, kad laiku nesutvarkytas tiltas gali turėti rimtų pasekmių – verslas patiria nuostolius dėl uždarytų arba apribotos apkrovos tiltų, taip pat jie ardosi dėl barstomosios druskos, patenkančios į tiltus laikančias konstrukcijas.
„Verslai patiria didžiulius nuostolius, galime kalbėti apie tą patį žemės ūkį, kuris yra pakankamai Lietuvoje išvystytas. Turime nemažai skundų ir atsiliepimų, kai ūkininko laukai yra kitoje pusėje tilto ir jam kiekvieną dieną jam reikia papildomai važiuoti 20 km“, – aiškino M. Gedaminskas.
„Laiku nesutvarkytas tiltas, laiku nesutvarkyta hidroizoliacija arba nepakeistas deformacinis pjūvis, jis padaro didžiulę neatlygintiną žalą statinio ilgaamžiškumui. Kadangi keliai barstomi druska tai reiškia, kad visas druskingas vanduo patenka į betonines laikančias konstrukcijas, tada vanduo išgaruoja, o druska lieka“, – sakė jis.
Via Lietuvos“ atstovas paaiškino, kad laiku nesutvarkytas tiltas gali turėti rimtų pasekmių – verslas patiria nuostolius dėl uždarytų arba apribotos apkrovos tiltų (...)
M. Gedaminskas taip pat prognozuoja, kad kelių metų bėgyje pusketvirto tūkstančio kilometrų kelių būklė gali degraduoti iki „blogos“ arba „labai blogos“.
„Šiandien bendrai Lietuvoje turime virš 6000 km kelių su asfalto danga, kurių būklė yra bloga arba labai bloga. 3500 km kelių yra ant labai trapios ir siauros ribos kur gali tapti labai blogos būklės keliais. (...) Vertiname, kad tai įvyks turbūt 2-3 metų bėgyje, jei tam nebus skirtas papildomas finansavimas“, – tikino jis.
ELTA primena, kad spalio viduryje finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė planuojamą 2025 m. valstybės biudžetą.
Numatyta, kad biudžeto pajamos kitąmet sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.
Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymai kitų metų biudžete numatyta skirti 784 mln. eurų, 2024 m. šiam tikslui skirta 882 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 563,2 mln. eurai, o lėšos iš gynybos fondo lėšų kariniam mobilumui sieks 59,1 mln. eurų. Dar 161,2 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės, 2021–2027 m. ES fondų lėšų).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Telia“ kompetencijų centras Lietuvoje atleidžia 153 darbuotojus
Telekomunikacijų bendrovės „Telia Company“ kompetencijų centras Baltijos ir Skandinavijos regionui „Telia Global Services Lithuania“ atleidžia 153 žmones, apie tai pranešė ir Užimtumo tarnybai. ...
-
Baltijos dažnio rezervų rinka atidaroma vasario 4 dieną
Baltijos šalių sistemų operatoriai nusprendė, kad dažnio rezervų rinka bus atidaryta ir pirmasis aukcionas įvyks 2025 m. vasario 4 d. ...
-
S. Krėpšta: apeinant sankcijas, Rusijos ir Baltarusijos mokėjimai vykdomi per Kiniją, Turkiją, JAE1
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad bandydami apeiti sankcijas, Rusijos ir Baltarusijos režimai nuo 2023 m. vidurio vis daugiau mokėjimų vykdo per Kiniją, Turkiją ar Jungtinius Arabų Emyratus. LB atstovas pabrėžė, ka...
-
Žeria kritiką: neapsimokės dirbti3
Seime svarstytas kitų metų valstybės biudžetas jau sulaukė ne tik politikų, bet ir ekonomistų kritikos. Tikima, kad toks biudžetas skatins gyventojus nedirbti, gyventi iš socialinių išmokų, neužtikrins išsikeltų visuomenės ir ...
-
Seimas pritarė siūlymui Šiaulių LEZ plėsti iki 218 hektarų
Seimas pritarė šešių parlamentarų siūlymui Šiaulių laisvąją ekonominę zoną (LEZ) nuo kitų metų gegužės išplėsti iki 218 hektarų – tiek, kiek buvo numatyta pirminiame variante, kai ši zona buvo steigiama p...
-
Ekonomika pagal D. Trumpą: ko tikėtis?
Antraštės skelbia: „Rinkos švenčia Donaldo Trumpo pergalę, pralaimėjimą aprauda atsinaujinanti energetika. Doleris, bitkoinas fiksuoja rekordus.“ Taigi, ką gali padaryti D. Trumpas Amerikos ir pasaulio ekonomikai? Ką tai rei&sc...
-
Seimas svarstys įpareigoti transportą ir pramonę vartoti daugiau atsinaujinančių išteklių
Seimas ketvirtadienį nusprendė svarstyti, ar į nacionalinę teisę perkelti europinius tikslus ir priemones, kaip skatinti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) vartojimą bei atsinaujinančios energetikos pajėgumų plėtrą. ...
-
Seimas leido šalinti su Rusija siejamą verslą iš visų strateginių pirkimų
Seimas ketvirtadienį leido šalinti su Rusija siejamą verslą iš viešųjų pirkimų gynybos, energetikos, vandentvarkos, transporto ar pašto paslaugų srityse. ...
-
LEA: per savaitę degalų kainos sumažėjo 0,7 proc.1
Pastarąją savaitę Lietuvoje degalai atpigo – benzino ir dyzelino vidutinės kainos sumažėjo 0,7 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
„Litgrid“: kritus saulės elektrinių gamybai spalį didmeninė elektros kaina augo 9 proc.1
Nepaisant stipraus vėjo, sumažėjus saulės elektrinių gamybai ir Baltijos regione vykus kai kurių elektrinių bei jungčių remontams, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje spalį, palyginti su rugsėju, didėjo 9 proc. iki 91,5 euro už megavatva...