- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Asociatyvi nuotrauka
Vyriausybė vidaus ir tarptautinėse rinkoje kitąmet ketina skolintis apie 6,673 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad valdžios skola 2023 metų pabaigoje sieks apie 30,2 mlrd. eurų, arba 43 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Vidaus rinkoje, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius (VVP), planuojama pasiskolinti apie 2 mlrd. eurų, 4 mlrd. eurų – užsienio rinkose išleidžiant euroobligacijas. Dar apie 639 mln. eurų planuojama pasiskolinti iš tarptautinių finansų institucijų, teigiama Vyriausybės 2023 metų skolinimosi programoje.
Valstybės biudžeto išlaidos 2023 metais taip pat bus finansuojamos iš šiemet sukaupto lėšų likučio, siekiančio apie 866 mln. eurų, ir į valstybės iždą grįžtančių ankstesniais metais įstaigoms ir įmonėms perskolintų lėšų (25 mln. eurų). Valstybės biudžeto srautams valdyti gali būti skolinamasi išleidžiant iždo vekselius.
Prognozuojamas finansavimo poreikis 2023 metais sieks apie 7,164 mlrd. eurų, didžiausią jo dalį sudarys bendro valstybės biudžeto deficito finansavimas – apie 2,984 mlrd. eurų. Iš jų valstybės biudžeto deficitui finansuoti bus skirta apie 2,557 mlrd. eurų, o Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšų – apie 427 mln. eurų.
Elektros ir dujų kainų kompensavimui numatoma skolintis 1,046 mlrd. eurų, pagalbai Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos agresijos – 221 mln. eurų, geležinkelių infrastruktūros išlaikymui nutrūkus krovinių srautui iš Rusijos ir Baltarusijos – 79 mln. eurų, karinio mobilumo infrastruktūros projektams keliuose ir geležinkeliuose – 56 mln. eurų, bei keleivių vežimui geležinkeliais – 6 mln. eurų.
Apie 1,998 mlrd. eurų bus skirta skolai grąžinti, iš jų vidaus – 1,765 mlrd. eurų, užsienio – 233 mln. eurų.
Planuojama, kad 2023 metų pabaigoje susidarys apie 1,1 mlrd. eurų lėšų likutis, skirtas valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimui 2024 metų pradžioje (400 mln. eurų) ir euroobligacijų emisijai 2024 metų sausį išpirkti (700 mln. eurų).
Vyriausybės skolinimosi programa teikiama Seimui kartu su valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
M. Garbačiauskaitė-Budrien...
-
587-oji karo Ukrainoje diena...
-
586-oji karo Ukrainoje diena...
-
585-oji karo Ukrainoje diena...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
LFF taurės finalas: „TransI...
-
„Kauno Žalgiris“ – „V...
-
R. Skripkaičio-Rūlės laidot...
-
584-oji karo Ukrainoje diena...
-
Kauno S. Dariaus ir S. Girėno...
-
Verslas kritikuoja sprendimą nebeskirti 41 mln. eurų paramos įmonių elektromobiliamsSusisiekimo ministerijai verslui pažadėtą 41 mln. eurų paramą elektromobiliams įsigyti nusprendus skirti viešosios infrastruktūros finansavimui, kai kurie politikai ir verslo atstovai kritikuoja tokį sprendimą, o verslininkai sako buvę apgauti...
-
Ekspertai: būsimąjį šildymo sezoną kainos bus nedidelėsEnergijos išteklių biržos operatorės „Baltpool“ atstovas sako, kad krentant biokuro kainoms galima tikėtis, jog artėjantį šildymo sezoną, palyginti su pernykščiu, šilumos kainos išliks nedidelės. ...
-
Seimo komitetas – už M. Lingės siūlymą visą NT apmokestinti 0,05–4 proc.2Seime kelią skinasi naujas Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas, numatantis naujus šio mokesčio tarifus. ...
-
Antros pakopos pensijų fondų grąža šiemet – 8,3 proc.1Antros pensijų pakopos fondų vidutinė grąža per devynis šių metų mėnesius siekė 8,3 proc., skelbia Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). ...
-
Bankai: verslo finansavimas auga, skolinimąsi riboja infliacija ir palūkanosŠiemet įmonėms suteiktų paskolų vertė augo 2,7 proc., finansavimas didėjo visuose sektoriuose, išskyrus pramonę, teigia Lietuvos bankas (LB). Komerciniai bankai teigia, kad galėtų skolinti daugiau, bet dėl infliacijos ir augančių pal...
-
Asociacija: lietuviškų grūdų derlius šiemet mažėjo 4 proc. iki 7 mln. tonųŠiemet Lietuvoje prikulta apie 7 mln. tonų grūdų – 4,1 proc. mažiau nei pernai (7,3 mln. tonų), pranešė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPPA). ...
-
A. Armonaitė: japonus Lietuvoje domina infrastruktūros ir energetikos projektai1Japonijos įmones Lietuvoje domina infrastruktūros ir energetikos projektai, teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. ...
-
Lietuvos BVP pernai augo 2,4 proc., 2021 metais – 6,3 proc.Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 metais to meto kainomis siekė 67,4 mlrd. eurų – 2,4 proc. daugiau nei prieš metus, remdamasi išankstine metine informacija skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
X, Y ir Z kartų finansiniai įpročiai: kokie esminiai jų skirtumaiVieni taupo, kaip sakoma, kojinėje, kiti pinigus laiko net ne fizinėje, o išmaniajame telefone įdiegtoje elektroninėje piniginėje. Ekspertai: banko „Citadele“ valdybos narė Rūta Ežerskienė, psichologė Viktorija Bartkutė-Vyš...
-
V. Mitalas palaiko siūlymą leisti savivaldybėms pačioms nusistatyti NT tarifus1Valdančiosios Laisvės partijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas palaiko Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės siūlymą leisti savivaldybėms pačioms nustatyti konkrečius komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo tur...
