Valdžios atstovai anksčiau ne kartą teigė, kad lengvata šildymui yra laikina, tačiau siūlymas ją pratęsti – vėl Seime. Ekonomistai ir toliau abejoja, ar tokia lengvata yra tikslinga, nes didžiausią naudą gauna ne galo su galu nesuduriantys, o turtingi piliečiai.

Kainos sumažinti nesugebėjo

Darbo partija, užsitikrinusi valdančiosios koalicijos kolegų palaikymą, pateikė Seimui įstatymo projektą, kuriuo siūloma dar metams pratęsti lengvatinio – 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo šilumos energijai galiojimą.

Partijos frakcijos pranešime cituojami Kęstučio Daukšio argumentai, jog viltys, kad sumažėjus dujų importo kainai ir taikant kompensacijas dėl importo sutarties sąlygų pasikeitimo bus galima atpiginti centralizuotai teikiamą šilumą bei tada atsisakyti PVM lengvatos, nepasitvirtinto. Tad PVM lengvatos galiojimą, K.Daukšio manymu, būtina pratęsti.

Premjeras Algirdas Butkevičius vakar taip pat tvirtino manantis, kad lengvatinis mokesčio tarifas šilumos energijai turėtų išlikti iki šios Vyriausybės kadencijos pabaigos.
Pabrangtų 11–12 proc.

Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos nario K.Daukšio teigimu, buvo apskaičiuota, kad, atsisakius PVM lengvatos šildymui, daugelyje savivaldybių šildymo kainos padidės: nuo šių metų liepos 1 d. pradėjus taikyti standartinį 21 proc. dydžio PVM tarifą, gyventojų išlaidos padidėtų apie 11–12 proc.

"Atsižvelgiant į tai, kad daugumai gyventojų šilumos energija tiekiama centralizuotai, nesudarant galimybės pasirinkti kito aprūpinimo šiluma būdo, daugiausia nukentės daugiabučių namų gyventojai, gaunantys mažas arba vidutines pajamas. Be to, padidėjus šildymo ir karšto vandens kainai, bus išleidžiama daugiau lėšų mokėti kompensacijoms už šildymą mažas pajamas gaunantiems asmenims", – pranešime cituojamos K.Daukšio mintys.

Gyventojai nepasiruošę

Patys šilumininkai ragina kol kas neatsisakyti PVM lengvatos šilumos energijai.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vertinimu, dėl didelio šilumos vartojimo nerenovuotuose daugiabučiuose ir neracionaliai paskirstytų Suskystintų gamtinių dujų terminalo išlaikymo sąnaudų gyventojai dar nėra pasiruošę už šilumos energiją mokėti 21 proc. PVM tarifą.

"Nubraukta PVM lengvata šiandien skaudžiausiai atsilieptų tiems, kurie ir dabar moka daugiausia. Didžiausios išlaidos tektų nerenovuotų daugiabučių gyventojams miestuose, kuriuose šiluma iki šiol didžiąja dalimi gaminama iš brangių gamtinių dujų", – asociacijos pranešime cituotas jos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Asociacijos skaičiavimu, dėl padidėjusio PVM tarifo gyventojų mokėjimai už 60 kv. m ploto buto šildymą senos statybos daugiabučiuose biokuru šildomuose miestuose per mėnesį vidutiniškai padidėtų 7 eurais. Gamtinėmis dujomis šildomuose miestuose augimas sudarytų apie 10 eurų. Per šildymo sezoną PVM lengvatos panaikinimas sąskaitas augintų vidutiniškai 40–60 eurų ir daugiau.

Daugelis Seimo narių yra pasisakę, kad mokesčio lengvatą reikia išlaikyti tol, kol įsibėgės daugiabučių renovacija.

Bene nemėgstamiausia lengvata

Tiesa, ne vienas politikas yra pripažinęs, kad lengvata šildymui nėra socialiai teisingas dalykas, kurį tenka pakęsti, kol nerasta geresnė kompensavimo labiausiai nepasiturintiesiems sistema.

Ekonomistai šią lengvatą vertina blogai. Asociacijos vardytus argumentus dėl nerenovuotų namų ir brangių naudojamų dujų jie laiko kontrargumentais, o tai, kad naikinti lengvatą visuomet netinkamas laikas, priskiria politiniams motyvams.

Lengvatinio PVM tarifo taikymą šilumos energijai kritiškai vertinantis ekonomistas Nerijus Mačiulis dar prieš porą metų teigė, kad tokia lengvata yra regresinė, mat didžiausią lengvatos, taikomos šildymui, naudą gauna didžiausius butus turintys gyventojai – taigi turtingesnieji. Jo manymu, tokios lengvatos relevantiškumą net galėtų įvertinti Konstitucinis teismas.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas, primindamas, kad lengvatinis tarifas 2000-aisiais buvo pasiūlytas kaip laikina priemonė iki 2003 m. pabaigos, taip pat yra teigęs, kad PVM lengvata centriniam šildymui nėra nei socialiai teisinga, nei ekonomiškai racionali, nei lengvai administruojama: daugiausia naudos iš PVM lengvatos šildymui gauna pasiturintys šalies gyventojai, lengvata neskatina gyventojų taupiai vartoti šilumos energijos, o skatina importuojamų dujų, iš kurių yra gaminama didžioji dalis šilumos, vartojimą, taip pat nėra sąžininga prie centrinio šildymo neprisijungusių ir autonominiu būdu besišildančių gyventojų atžvilgiu.

O Lietuvos laisvos rinkos instituto direktorius Žilvinas Šilėnas, pabrėždamas, kad minimalus šio mokesčio tarifas ES yra 15 proc., yra sakęs, jog šiuo klausimu diskutuojančios visos pusės turi reikšmingų argumentų, o lietuviai iš tiesų už šildymą sumoka labai daug.

Svarstys Seime

Pirmadienį valdančiosios koalicijos politinė taryba pritarė Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno K.Daukšio užregistruotam įstatymo projektui, kuriuo siūloma PVM lengvatos šilumos energijai galiojimo terminą pratęsti iki 2016 m. liepos 1 d.

K.Daukšio teiktose pataisose numatoma, kad 9 proc. PVM lengvata galiotų šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus tokia lengvata būtų taikoma iki šių metų liepos 1 d.