- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siekiant sukurti aukštesnę pridėtinę vertę Lietuva ateityje turės daugiau investuoti į inovacijas – mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), sako Lietuvos banko (LB) ekonomistas.
„Labiausiai išsivysčiusios valstybės šiai investicijų kategorijai (MTEP – BNS) skiria labai reikšmingas sumas. Tuo tarpu Lietuva kartu su Latvija pagal šioms investicijoms skiriamą dalį nuo BVP lygiuojasi į mažiausiai išsivysčiusių Europos Sąjungos valstybių lygį. Tai reiškia, kad ateityje mes turėsime neišvengiamai didinti šias investicijas tam, kad mes galėtume kurti aukštesnę pridėtinę vertę“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) pirmadienį sakė LB atstovas Vaidotas Tuzikas.
„Turėtume skatinti labiau lietuviškas įmones, kurios naudoja ir kuria intelektinę nuosavybę, taip pat stengtis pritraukti užsienio įmones, kurios investuoja į žmones, intelektinę nuosavybę ir tokiu būdu gali kurti didesnės pridėtinės vertės produktus ir juos eksportuoti“, – pridūrė LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas.
Jo duomenimis, labiausiai išsivysčiusios Europos Sąjungos (ES) šalys – Belgija, Danija, Vokietija, Airija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Suomija ir Švedija – 2019–2023 metais MTEP skyrė beveik 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tuo metu Lietuva ir Latvija tam skirdamos 2–3 proc. BVP, anot LB atstovo, pagal šį rodiklį lygiavosi į mažiausiai išsivysčiusias Bendrijos šalis – Bulgariją, Čekiją, Graikiją, Kroatiją, Lenkiją ir kitas.
„Siekiant lipti pridėtinės vertės grandine į viršų, neišvengiamai turės keistis ir mūsų ekonomikos bei investicijų struktūra“, – teigė V. Tuzikas.
Tuo metu statybai, išskyrus būstą, LB duomenimis, 2019–2023 metais Lietuva skyrė beveik 9 proc. BVP ir pagal šį rodiklį taip pat buvo artimesnė mažiausiai išsivysčiusioms ES šalims, kurios tam skyrė daugiau nei 7 proc. BVP.
Tuo metu labiausiai ar vidutiniškai išsivysčiusios Bendrijos šalys statybai per tą patį laiką skyrė apie 5 proc. BVP.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šileika: e. tollingo sistema turės įtakos krovos Klaipėdos uoste apimtims
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Vaidotas Šileika sako, kad elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistema, vadinamasis e. tollingas pabrangins krovinių pervežimus automobiliais, todėl turės įtakos Klaipėdos jūrų uost...
-
Naujųjų naktį viešbučiai bus užpildyti, tačiau metų pradžia bus sunkesnė5
Naujųjų metų naktį Lietuvos viešbučiai bus beveik visiškai užimti, tačiau pirmoji sausio savaitė jiems bus sunki, sako šio verslo atstovai. ...
-
LEA – apie prieššventinės savaitės vidutinę elektros kainą biržoje2
Prieššventinės savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,056 Eur/kWh ir buvo viena mažiausių 2024-aisiais, o per savaitę šalyje pagaminta net 88 proc. visos suvartotos elektros energijos. Kaip praneša Lietuvos energe...
-
Interneto parduotuvių atstovai: „Juodojo penktadienio“ savaitė ateityje aplenks kalėdinę
Prekybininkai pastebi, kad „Juodojo penktadienio“ išpardavimų savaitė ne vienerius metus iš eilės tampa bene didžiausiu apsipirkimo įvykiu Baltijos šalyse ir reikšmingai konkuruoja su kalėdinio laikotarpio pardavim...
-
LEA: degalai šiuo metu pigesni nei pernai
Šiemet švenčių dienomis degalai Lietuvos degalinėse 3–4 proc., arba 4–5 centais už litrą pigesni nei pernai tuo pačiu metu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Ekonomistai įvertino, kas 2025 m. brangs labiausiai1
Statistikams gruodį fiksuojant 1,8 proc. išankstinę metinę bei 0,1 proc. mėnesio infliaciją, BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, jog vartotojų kainų indeksas kitais metais toliau augs. ...
-
Panevėžio savivaldybė: pabėgėliai iš Ukrainos ir kitąmet galės naudotis lengvatomis1
Penktadienį posėdžiavusi Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė pratęsti nuo 2022 m. pavasario Ukrainos karo pabėgėliams taikomas viešojo transporto lengvatas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Žemaitaitis kelia įtampą koalicijoje visai kitu tikslu46
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos Vyriausybės programos vykdymas reikalaus ambicingų ir skausmingų planų, kaip surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą. Politikė jau dabar įžv...
-
Uostamiesčio skolų kreivė: kaip klaipėdiečiai tvarko savo finansus?
Baigiantis kalendoriniams metams, paprastai siekiama nepalikti skolų naujiesiems. Tačiau tarp klaipėdiečių yra tokių, kurie šių nuostatų nepaiso. Vis dėlto antstoliai, vertinantys uostamiesčio skolininkų situaciją, konstatuoja, kad Klaipėdo...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, o restoranų apyvarta smuko1
Mažmeninė prekyba per 11 šių metų mėnesių, palyginti su tuo pat laiku 2023 metais, augo 4,3 proc. ir siekė 17,6 mlrd. eurų. ...