Laiką namuose priversti leisti gyventojai nemato prasmės pirkti naujų drabužių, puoštis šventėms

Kam pirkti naujus batus, brangų kostiumą ar šventinę suknelę, jeigu pasipuošti – vis mažiau progų: prieš šventes lietuviai plūdo į prekybos centrus, bet drabužiams ir avalynei neišlaidavo, pažymima Statistikos departamento pranešime.

Blogėjanti epidemiologinė situacija ir du karantinai turėjo ypač reikšmingą įtaką maitinimo ir gėrimų teikimo įmonėms. Jų apyvarta praėjusį lapkritį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, smuko beveik perpus – 47,3 proc., o palyginti su spaliu – 38,2 proc.

Kavinės, restoranai ir kitos viešojo maitinimo įstaigos į gilią duobę ėmė ristis per pirmąją pandemijos bangą. Balandį maitinimo įstaigų apyvarta pasiekė rekordines žemumas (-68,3 proc.).

Vasarą, pasibaigus karantino suvaržymams ir prasidėjus lauko kavinių sezonui, kavinių apyvarta kiek atsigavo, bet spalį ir ypač lapkritį vėl smuko žemyn.

Pastarosioms vėl užvėrus duris, o pandemijai sujaukus atostogų bei švenčių planus, namuose vis daugiau laiko priversti leisti gyventojai, panašu, nebemato prasmės nei pirkti naujų drabužių, nei puoštis švenčių proga, teigiama Statistikos departamento pranešime.

Todėl šiemet, palyginti su praėjusiais metais, tekstilės, drabužių ir avalynės pardavimai smuko 11 proc., rodo Statistikos departamento pateikiami duomenys.

Vien tik karantininį lapkričio mėnesį, lyginant jį su praėjusiu spaliu, šių prekių apyvarta smuktelėjo 17,9 proc., o palyginti su pernykščiu lapkričiu – 19,3 proc.

Statistikos departamento Trumpojo laikotarpio verslo statistikos skyriaus vyriausioji specialistė Alina Ramaškevičienė pastebėjo, kad šių prekių apyvarta mažėjo per abu karantinus.

Dabar visi sėdi namuose, šventiniai vakarėliai ir renginiai atšaukti ir pirkti drabužių nebėra prasmės, nes nėra, kur jais pasipuošus eiti.

„Paprastai jau lapkritį žmonės imdavo ruoštis artėjančioms šventėms, pirkdavo šventinius drabužius. Dabar visi sėdi namuose, šventiniai vakarėliai ir renginiai atšaukti ir pirkti drabužių nebėra prasmės, nes nėra, kur jais pasipuošus eiti“, – kalbėjo departamento atstovė.

A. Ramaškevičienės teigimu, anksčiau, baigiantis metams, tekstilės gaminių, drabužių bei avalynės paklausa visuomet išaugdavo ir dėl artėjančių švenčių, ir dėl išpardavimų. „Dabar, akivaizdu, to nebus, nes ne maisto prekių parduotuvės uždarytos“, – įsitikinusi specialistė.

Riboti prekybą ne maisto prekėmis Vyriausybė nusprendė gruodžio viduryje. Prieš įsigaliojant šiam sprendimui, žmonės ėmė plūsti į prekybos centrus.

Vis dėlto A. Ramaškevičienė abejojo, kad matytas pirkėjų antplūdis kompensuos per pusę mėnesio patirtus prekybininkų nuostolius.

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad tekstilės, drabužių ir avalynės pardavimai mažėjo ne tik lapkritį, bet visus metus. „Akivaizdu, kad tam įtakos turi karantinas, kai nemažai žmonių dirba ar mokosi iš namų ir apranga tampa ne tokia svarbi. Kai tris mėnesius sėdi namuose, kiek tų drabužių bereikia? Tekstilės, drabužių bei avalynės prekybos augimas šiemet buvo vienintelį kartą dar prieš karantiną – sausį, o vėliau visą laiką šių prekių apyvarta krito“, – sakė A. Ramaškevičienė.

Ką per karantiną sutaupė nepirkdami drabužių, naujų batų, nekeliaudami ir nešvęsdami, lietuviai išleido kitur: pirko daugiau garso ir vaizdo įrangos, elektrinių buitinių prietaisų, baldų.

Šių prekių paklausa lapkritį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, padidėjo 16 proc., o per visus metus – 6,3 proc.

Šiemet taip pat augo mažmeninės prekybos apimtys maisto prekėmis (2,1 proc.), didėjo farmacijos, medicinos ir kosmetikos prekių paklausa (2,9 proc.).

Beje, specialistai neatmeta galimybės, kad sumažėjus įprastos prekybos srautams, šiemet rankas trynė tie prekybininkai, kurie savo prekes galėjo pasiūlyti užsisakyti internetu.

Statistikos departamento duomenimis, lapkritį, palyginti su spaliu, užsakomasis pardavimas paštu arba internetu išaugo 11,4 proc.

Nuo šių metų sausio iki lapkričio, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, užsakomasis pardavimas išaugo 45,5 proc. Palyginus apyvartą šiemet lapkritį ir pernai lapkritį, užsakomasis pardavimas paštu arba internetu išaugo net 67,5 proc.