Kruša – ne visada mirtis pasėliams

Mokslininkai, draudikai, ūkininkai suvažiuoja į lauką ir ilgai žiūri į pupas. Pupos kaip pupos, tik visos sulaužytos. Kruša nepraėjusi. Aiškėja, kad jos specialiai aplaužytos tarsi po stichijos.

Tikslas – įrodyti, kad net po krušos pupoms ar kitiems pasėliams – ne visada mirtis. Tai esą svarbu ir ūkininkams, kurie neretai perdėtai vertina nuostolius, svarbu ir nuostolius kompensuojantiems draudikams.

„Pažeidė pasėlį, tai augalai taip pat sugeba regeneruotis, nėra visiška nelaimė“, – aiškino mokslininkė dr. Ona Auškalnienė.

Mokslininkai esą turi polinkį raminti pagrįstai. Kintant klimatui, visa gamta išmoksta taikytis. Štai pastarieji metai rodo, kad šiltėjant klimatui, visi procesai ankstėja. Anksčiau augalai dygsta, sužydi, subręsta. Turime susitaikyti, kad anksčiau sėjame, anksčiau ir derlių nuimame. Maždaug dviem savaitėmis anksčiau prasidėjo ir baigsis rugiapjūtė.

„Mokslininkai, žinot, dirba tam, kad pritaikytų technologijas išsiauginti duonos“, – sakė dr. O. Auškalnienė.

Dėl tos pačios kasdienės duonos mokslas kuria ir naujas karščiams atsparias veisles.

„Kai kurios mūsų veislės iš tikrųjų turi pasiekimą ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio rinkose“, – teigė dr. O. Auškalnienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Šalyje arba regione vyraujantys orai tarsi nebeturi sienų. Klimatas šiltėja ir panašėja visoje Europoje. Stichijos tapo nebe lokalios, o kontinentinės.

Per pastaruosius penkerius metus nuo krušos, sausros, šalnos ar kitų stichijų ūkininkų patiriami nuostoliai išaugo kelis kartus.

Todėl auga besidraudžiančių ūkininkų skaičiai. Lietuvoje apdrausta daugiau kaip 30 procentų pasėlių. Klausimas, kaip pasikeitė santykis tarp išaugusių rizikų, nuostolių, daugėjančių klientų ir pelno, anot vieno žemdirbių draudimo vadovų, yra sunkus.

„Kylanti paklausa – taip, atneša daugiau draudimo įmokų. Mes gauname daugiau pajamų. Bet kylant paklausai tenka prisiimti ir daugiau atsakomybės ir rizikos. Taip, rizikos daugėja, išmokos didėja taip pat kiekvienais metais“, – teigė „VH“ valdybos narys dr. Philipp Schönbach.

O ką ūkininkai? Jie ne tik augina duonai reikalingas gėrybes, bet ir daro įtaką klimatui. Tik to negalima pamatyti dabar. Tai ilgų metų procesas.

„Mes, kaip ūkininkai, irgi naudojame technologijas tų pačių mokslininkų, mes tą darom“, – tikino ūkininkas iš Nemakščių Alfredas Bardauskas.

Bet keičiantis orams ir mūsų lygumose atsirandant neįprastiems reiškiniams, ūkininkai privalo išlaikyti ūkius ir mums, valgytojams, užauginti duonos.

„Turim savo savidraudos fondą, kad nebankrutuotų, tiesiai šviesiai“, – sakė A. Bardauskas.

Mokslininkai skelbia šių metų derliaus prognozes. Javų derlius bus vidutinis. Nors dar prieš mėnesį buvo prognozių apie labai gerą. Derlingumą sumažino užėję karščiai.