Kroatija Lietuvos verslui – tarsi tolima giminaitė

Netrukus ES nare tapsiančiai Kroatijai Lietuva gali pasiūlyti poilsiautojų ir pasidalyti patirtimi, tačiau nieko daugiau. O Lietuvai nieko nereikia iš Kroatijos. Tad mūsų verslininkai nepuoselėja vilčių, kad šiai šaliai prisijungus prie Bendrijos staiga atsivers naujos rinkos.

Nei laukia, nei nelaukia

ES nare Kroatija taps šių metų liepos 1 d. – tą pačią dieną, kai Lietuva pradės pirmininkauti ES Tarybai. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko, iš esmės tai ir yra pagrindinis Lietuvą ir Kroatiją siejantis dalykas.

„Mes Kroatijos įstojimo į ES nei laukiam, nei nelaukiam, nes prekybos su Balkanų regionu mastas labai mažas. Kroatijoje nėra nieko, ko negalėtume atsivežti iš kur nors kitur, nepatirdami nuostolių. Verslo atžvilgiu, tai nestabilus regionas, kuris mums neįdomus nei kaip pirkėjas, nei kaip pardavėjas“, – žodžių į vatą nevyniojo S.Besagirskas.

Jo teiginius patvirtina ir Statistikos departamento duomenys. 2012 m. gruodžio 31 d. Kroatijoje tiesiogiai buvo investavusi tik viena Lietuvos įmonė, o mūsų šalyje veikė trys kroatų bendrovės. Praėjusiais metais Lietuva prekių į Kroatiją eksportavo už beveik 44,3 mln. litų, o importas iš šios Balkanų regiono valstybės siekė beveik 17,4 mln. litų.

Stringa atsiskaitymai

S.Besagirskas sako, kad Lietuvos verslininkų Kroatija nevilioja ne tik dėl to, kad šios abi šalys viena kitai nelabai turi ką pasiūlyti. Balkanų regione ne itin palankus ir bendras verslo klimatas.

„Tenka pavažinėti po šį regioną, skaityti paskaitas Kosove, Bosnijoje, Makedonijoje, pasikalbėti su vietos verslininkais. Visur kalbama apie korupciją, vėluojančius atsiskaitymus ir t. t. Žinoma, viskas keičiasi, bet Kroatijai tapus ES nare jokių verslo nišų iškart neatsiras, o Lietuva tikrai taip nepakeis savo prekybos krypčių, kad Kroatija patektų į svarbiausių Lietuvos prekybos parterių dvidešimtuką“, – sakė pramonininkų atstovas.

Anot S.Besagirsko, Lietuva Kroatijai gali pasiūlyti tik savo patirtį bei pagalbą sklandžiai įsiliejant į ES ir savo žmonių – tai yra poilsiautojų šiai paplūdimiais garsėjančiai šaliai.

„Teko bendrauti su Kroatijos verslininkais, kurie sakė, kad kaip Rusijos prakeiksmas yra nafta, Kroatijos prakeiksmas – turizmas. Jie gauna nemenkas pajamas iš turizmo sektoriaus, todėl nėra motyvuoti ieškoti kitų nišų, dirbti kitaip. Bet jei turizmo sektoriui kas nors atsitiktų, ES Kroatiją turėtų gelbėti amžinai. Nėra nieko, kas Kroatijoje galėtų pakeisti turizmą. Gana neblogai išvystyta maisto pramonė, bet ji tikrai negalėtų kompensuoti nuostolių“, – teigė pašnekovas.

Pasak S.Besagirsko, Lietuvos verslas į Kroatiją žvelgia kaip į tolimą giminaitį, su kuriuo palaikomi draugiški, bet ne artimi santykiai, o bendrų reikalų beveik nėra.

Perlų paieškos

Lietuvos investuotojų asociacijos narys Darius Slavinskas sako, kad į Kroatijos ir kitų Balkanų šalių rinką besižvalgančius investuotojus būtų galima lyginti su perlų ieškotojais. O į Kroatiją plūstelėjus ES paramoms lėšoms, perlų šioje šalyje gali atsirasti daugiau. Pasak investuotojo, įmonių, kurių akcijos galėtų atnešti nemenką pelną, Kroatijoje galima rasti kone visuose verslo sektoriuose. Bet yra ir nemažai pavojų.

„Dabar yra toks momentas, kai investuotojai ieško alternatyvių rinkų, kuriose galėtų rasti pigių, tačiau brangimo potencialą turinčių akcijų. Kroatija ir Balkanų regionas galėtų tapti ta alternatyva. Investuotojai skaito, analizuoja, daro išvadas ir ieško tam tikrų kabliukų, kurie padėtų tarp gausybės įmonių rasti perlą. Tas kabliukas gali būti bet kas – įmonių sudarytos sutartys, planuojami susijungimai, didelė pelno marža, augantis eksportas ir t. t.“, – sakė D.Slavinskas.

Pasak jo, tokių perlų galima rasti visuose Kroatijos verslo sektoriuose, tad kurio nors vieno patraukliausio išskirti neišeina.

„Pavyzdžiui, Kroatijoje, kaip ir daug kur, buvo didelis statybų bumas, tačiau vėliau šis burbulas sprogo, o daug statybų įmonių nukentėjo. Dabar šiame sektoriuje vyrauja stagnacija. Bet, žvelgiant į perspektyvą, ir čia tikriausiai galima rasti patrauklių investicijoms objektų. Kroatijai tapus Bendrijos nare, nemažai ES paramos lėšų atiteks šios šalies keliams, viešųjų pastatų renovacijai ir t. t. Tad vietos statybų bendrovės, kurios gaus šiuos užsakymus, investuotojams turėtų būti patrauklios“, – svarstė D.Slavinskas.

Tiesa, paklaustas, kokias mato perspektyvas, kad Kroatijai tapus ES nare įvairius šios šalies valstybinius užsakymus galėtų gauti ir Lietuvos bendrovės, pašnekovas buvo gana skeptiškas.

„Vis dėlto reikia pripažinti, kad Balkanų regionas yra gana sudėtingas. Verslui į jį gana sunku patekti, čia yra nemažai korupcijos, šešėlinės ekonomikos. Galime prisiminti kad ir “Alitos„ pavyzdį Serbijoje. Iš savo patirties Kroatijoje galiu pasakyti, kad būna, jog įmonė uždirba didelį pelną, bet paskui tie pinigai kažkaip dingsta, o investuotojai būna nuviliami“, – pasakojo D.Slavinskas.

Suvienodės taisyklės

Visai kitaip Kroatiją vertina Lietuvos kelionių organizatoriai. Ši šalis išties labai pamėgta mūsų poilsiautojų, o įvairių pasiūlymų ilsėtis Kroatijoje galima rasti kone kiekvienos kelionių agentūros tinklalapiuose. Tiesa, atvirkštinis turistų srautas yra kur kas mažesnis, ir kroatų į mūsų šalį atvyksta palyginti nedaug.

Statistikos departamento duomenimis, pernai per kelionių agentūras ir organizatorius į Kroatiją poilsiauti buvo išvykę 5194 lietuviai. Be to, dalis mūsų tautiečių atostogas Kroatijoje planuoja savarankiškai ir kelionių organizatorių paslaugomis nesinaudoja.

O iš Kroatijos į Lietuvą per kelionių agentūras buvo atvykę vos 86 turistai.

Lietuvos turizmo asociacijos, vienijančios kelionių agentūras ir organizatorius, prezidentė Danutė Mažeikaitė sakė, kad Kroatijos įstojimas į ES kelionių į šią šalį organizavimo procesui įtakos neturės, nes bene svarbiausias dalykas – bevizis režimas – buvo ir iki šiol. Vis dėlto tam tikrų pranašumų įžvelgti galima.

„Visoje ES galioja vienodi kelionių organizavimą reguliuojantys teisės aktai, tad biurokratiniai dalykai, žinoma, pasidarys paprastesni, nes jie bus tokie patys, kaip ir visur Europoje“, – kalbėjo D.Mažeikaitė.

Paklausta, ar Kroatijos įstojimas į ES gali paskatinti lietuvius aplankyti šią Balkanų šalį, pašnekovė juokėsi, kad išties yra keliautojų, kurių tikslas – aplankyti visas ES šalis ir Europos žemėlapyje sudėti kryžiukus. „Vis dėlto tokie žmonės sudaro tik 1–2 proc. bendro keliautojų skaičiaus. Bet yra ir tokių“, – teigė Lietuvos turizmo asociacijos vadovė.

Pasak jos, Kroatija nepraranda populiarumo tarp Lietuvos turistų, tačiau keičiasi organizuojamų kelionių pobūdis.

„Iš pradžių buvo populiarios pažintinės kelionės į Kroatiją, vėliau pažintinės-poilsinės, o dabar populiariausios grynai poilsinės. Gal agentūros tokių kelionių siūlo tiesiog daugiau, bet, kita vertus, pasiūlą diktuoja paklausa“, – sakė D.Mažeikaitė.

Faktai

Kroatijos Respublika (Kroatija) – valstybė Europoje, Vidurio Europos ir Balkanų kryžkelėje, besiribojanti su Adrijos jūra pietuose, Slovėnija, Vengrija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija bei Juodkalnija.

Šalies sostinė – Zagrebas.

Valiuta – Kroatijos kuna (HRK). 1 litas atitinka maždaug 2,2 kunos.

Prieš karą Kroatijos ūkis klestėjo. Karas nusiaubė valstybę, bet dabar ekonomika atsigauna. Savos naudingosios iškasenos: aliuminis, geležis, leido plėtoti pramonę, derlingos žemės duoda gerą derlių, daugiausia vynuogių ir kukurūzų. Kroatijos ekonomikos pagrindas − lengvoji pramonė: kai kur statomi laivai, vystoma metalurgija, perdirbama nafta. Vis dėlto pagrindinis Kroatijos ekonomikos variklis yra turizmo sektorius.