Kova su šešėliniais milijardais: ko mus moko H. Ch. Anderseno pasaka?

Šešėlis – pagal H.Ch.Anderseną

Pasak valstybės kontrolieriaus Arūno Dulkio, pastarąsias savaites plačiai aptarinėjant ateinančių metų valstybės biudžeto projektą, karštai diskutuojant apie papildomų finansų paieškas ir dalybas, turime puikią progą atsigręžti į finansus, kuriuos valstybė galėjo turėti, tačiau dėl šešėlinių veiksmų nepavyko jų surinkti į biudžetą.

"Šiandien keliamą klausimą, ar taikomos kovos su šešėliu priemonės pasieks tikslą, puikiai iliustruoja pasakos išmintis, – Seime vykusioje diskusijoje priminė A.Dulkys. – Ne veltui nuo mažų dienų jos padeda atpažinti vertybes ir ydas, jose vyrauja tiesos ir gėrio idėjos, gausu aukštos dorovės pavyzdžių. Ką mums sako Hanso Christiano Anderseno kūrinys "Šešėlis"? Jame pasakojama apie mokslininką, nuo kurio atsiskiria jo Šešėlis. Atsiskyręs Šešėlis ima pats tvarkytis, pralobsta, užima aukštus postus, grįžta ir galiausiai pradeda žeminti savo šeimininką. Istorija baigiasi tuo, kad Šešėlis užvaldo savo šeimininką ir galiausiai šeimininkas nužudomas."

Ką mums sako Hanso Christiano Anderseno kūrinys "Šešėlis"?

Kaip šią liūdnai pasibaigusią istoriją galime pritaikyti šiandienėms aktualijoms, retoriškai svarstė valstybės kontrolierius. Anot jo, svarbu tai, kad ne tik asmenims tenka stoti prieš savo Šešėlį ir su juo kovoti. A.Dulkys griebėsi dar vieno rašytojo išminties.

"Pasak japonų rašytojo Haruki Murakami, visuomenė ir valstybė taip pat susiduria su tamsiosiomis pusėmis. Todėl kiekviena valdžia raginama stoti prieš esamus šešėlius ir kovoti su nelegalia veikla. Tokia jos misija, tačiau tai yra vienas iš tų valstybės uždavinių, kuriam sėkmingai įgyvendinti valdžia stokoja tinkamų ir efektyvių spendimų bei veiksmų, o įgyvendinamos priemonės dažnai kelia klausimų. Kovai su šešėliu reikia budrumo, išminties ir drąsos, – pasauline grožine literatūra rėmėsi valstybės kontrolierius. – Kaip pasakoja minima istorija, Šešėlio veiksmus paskatina ir Šeimininkas: "(...) Aš nuo vaikystės vaikštinėjau jūsų pėdom... Kai tik davėt ženklą, jog galiu pats vienas ką nuveikti, tuojau tuo pasinaudojau.(...)". Žinoma, kovoti su šešėliu – nelengva užduotis, tačiau jei jos vengsime, valstybė negalės augti ir bręsti, kadangi šešėlis dar labiau didės ir atsigręš prieš pačią valstybę, tokiu būdu stumiant valstybę į vis sunkesnę padėtį. Kaip vieną svarbiausių valstybės tamsiųjų pusių galime įvardyti šešėlinę ekonomiką – mokesčių slėpimą, kurios mastas Lietuvoje vienas didžiausių Europoje."

Arūnas Dulkys. V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Lenkiame ES vidurkį

A.Dulkys priminė, kad Lietuvos šešėlinė ekonomika trečdaliu didesnė už ES vidurkį. Europos Komisijos duomenimis, kasmet Lietuvoje nesurenkama daugiau nei 1 mlrd. eurų PVM.

"Taigi, ar neištiks minėtos istorijos likimas? – svarstė vyriausiasis Lietuvos auditorius. – Vyriausybė vykdo kovos su šešėliu reformą, kurios tikslas – ne tik pasiekti, kad 2019 m. iš šešėlio būtų ištraukti 200 mln. eurų, bet ir užtikrinti konkurencinę aplinką bei pritraukti daugiau investicijų. Planuojamos vis naujos kovai su išplitusiu, netoleruotinai dideliu šešėliu priemonės, kurių vykdymas reikalauja papildomų resursų. Tačiau kyla klausimas, ar priemonės pasiteisina, ar jos naudingos, ar padeda pasiekti planuotą rezultatą. Ir vis dėlto, ar kovojame su šešėline ekonomika išmintingai, ar kovą tik imituojame?"

Tiesa, prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius pasidžiaugė, kad per 20 metų Lietuva tarp Rytų Europos šalių atrodo padariusi pastebimą pažangą. Jis palygino 1995 m. ir 2015 m. situaciją. Lietuvoje šešėlis sumažėjo 13,8 proc., Lenkijoje – 12,9 proc., Bulgarijoje – 12,1 proc., Latvijoje ir Estijoje – 12 proc., Rumunijoje – 10,5 proc., Slovėnijoje – 8 proc., Slovakijoje – 6,7 proc., o Čekijoje – tik 6,3 proc. Tiesa, nors pastarojoje šešėlinė ekonomika traukiasi palyginti lėčiausiai iš V.Augustinavičiaus pateiktų pavyzdžių, ji beveik perpus mažesnė nei pas mus.

Nedideli tie milijonai

Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė mano, kad, šalyje siekiant pažaboti šešėlį, pasirinktų priemonių taiklumas galėtų būti didesnis. Seime vykusioje diskusijoje apie šešėlį ji pateikė duomenis, kurie rodo, kad Lietuvoje tokių priemonių taiklumas siekė 39 proc., Čekijoje – 62 proc., Estijoje – 69 proc., Lenkijoje – 80 proc.

Kaip pavyzdį ji pateikė Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) posistemį.

"Jį taiko visos pažangios tiek ES, tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybės, todėl sakyti, kad tokios sistemos Lietuvai nereikia, nedrįstume, bet natūralu, kad turime pasistengti, kad, jeigu turime tokią sistemą, ji turi duoti naudos", – sakė Ž.Simonaitytė.

Pasak jos, buvo skaičiuojama, kad investicijos į i.MAS sudarys beveik 70 mln. eurų, kasmetės sąnaudos – iki 10 mln. eurų, kasmetė nauda – beveik 150 mln. eurų.

"Radome situaciją, kad i.MAS buvo pradėta kurti 2014 m. ir dar nebaigta. Visiškai veikia 2 iš 7 posistemių – sąskaitų faktūrų ir važtaraščių posistemis. Juos taikant 2017–2018 m. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) papildomai surinko 11 mln. eurų. Šiuo metu, deja, posistemiai tiek naudos sukuria gerokai mažiau, nei planuota, tiek sąnaudų patiriama žymiai daugiau, nei buvo skaičiuota galimybių studijoje", – kalbėjo valstybės kontrolieriaus pavaduotoja.

Nėra paprastų sprendinių

Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė diskusijoje pastebėjo, kad, nors kovos su šešėliu tema yra aktuali ir daugiasluoksnė, o pati problema neturi paprastų sprendinių, viešajame gyvenime susiklosčiusi keistoka tendencija šia problema gerokai manipuliuoti.

"Kartais tai gali būti politinė komunikacija, pateikianti kovą su šešėliu kaip kažkokį stebuklingą išsigelbėjimą nuo visų sudėtingų problemų, kartais tai tiesiog ydingų kovos formų kūrimas, kuris primena veikiau žvirblių šaudymą patrankomis nei adekvačius sprendimo būdus. Kitaip tariant, neretai net vengiama susimąstyti, kad būtent mes patys, reguliuotojai, ir sukuriame paskatų šešėliui tarpti – mokestiniu arbitražu, neadekvačiais reguliavimais, kitais būdais", – sakė I.Šimonytė, 2009–2012 m. Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje pati vadovavusi Finansų ministerijai ir neįstengusi pažaboti šešėlio.