- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas netrukus pradės rudens sesiją. Tęsis aršiausios diskusijos dėl mokesčių reformos, pagal kurią būtų pakelti mokesčiai šimtams tūkstančių žmonių. Konservatoriai, kurie yra šios reformos kūrėjai, aiškina, kad kelti mokesčius būtina dėl įsipareigojimų Briuseliui. Tuo metu dešimtys verslo organizacijų aiškina, kad tai pablogins jiems sąlygas. Reformai nepritaria koalicijos partneriai. Lietuvos bankas abejoja naudingumu ir dabar Valstybės kontrolė taip pat sako, kad reformos kryptis turėtų būti visai ne ta, praneša LNK.
Apie tai plačiau papasakojo Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
– Ar turite kokius nors skaičiavimus, kuriuose būtų aiškus šitos reformos poveikis biudžetui?
– Pačiuose reformos dokumentuose pateikti skaičiavimai, kokį poveikį reforma galėtų turėti ateityje. Raštuose pateikiama, kad 2026 m. reformos poveikis biudžetui galėtų būti apie 0,2 proc. BVP. Šios dienos vertinimu tai galėtų būti apie 140 mln. eurų.
– Tai yra daug ar mažai?
– Mažai. Tačiau jau vasaros metu pateiktas atnaujintas reformos paketas numatė papildomus neapmokestinamų pajamų dydžius, kas iš esmės mažina biudžetą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Vien šio argumento turėtų užtekti politikams, kad nedarytų mokesčių reformos, nes tai neatneš jokios naudos.
– Reformos kryptis pasirinkta teisinga, tačiau ambicijų surinkti daugiau į biudžetą trūksta.
– Esate sakęs, kad reikėtų atsižvelgti į kai kuriuos kitus tarptautinių organizacijų reikalavimus ir rekomendacijas?
– Turėjau omenyje, kad Pasaulio bankas yra pateikęs keletą rekomendacijų dėl pelno mokesčio, dėl gyventojų pajamų mokesčio, dėl nekilnojamojo turto mokesčio. Vyriausybės priimti sprendimai iš dalies atliepia tuos reikalavimus, tačiau ne visus. Kalbant apie pridėtinės vertės mokestį, kai siūloma pakelti apmokestinamą pajamų lygį, nuo kurių bus įtraukiama į PVM mokėtojų sąrašą, yra daroma priešingai. Europa siūlo mažinti tą ribą, mes darome priešingai.
– Kodėl būsimoms Vyriausybėms teks grįžti prie mokesčių reformų?
Būtų laikas pradėti ruoštis tam senėjančios visuomenės virsmui.
– Pagrindinis faktorius yra lėšų surinkimas biudžetui. Pragyvenimo lygis Lietuvoje didėja. Turime labai didelius lūkesčius viešajam sektoriui, norime kokybiškesnių paslaugų. Trūksta mokytojų, trūksta gydytojų, trūksta policijos pareigūnų. Turime didelį trūkumą viešajame sektoriuje. Taip pat turime įsipareigojimus kelti darbo užmokestį. Mūsų geopolitinė padėtis sudėtinga. Esame priversti skirti daugiau lėšų gynybai. Visi šie įsipareigojimai sudėjus kartu reikalauja didesnių lėšų į biudžetą. Mokesčių kėlimas yra geriausias būdas surinkti tas lėšas. Taip pat nereikėtų pamiršti Lietuvos demografinės situacijos. Lietuvos visuomenė sensta. Būtų laikas pradėti ruoštis tam senėjančios visuomenės virsmui.
– Daug kas pasakytų, kad pinigų užtenka, tačiau kam jie išleidžiami?
– Žiūrint į skaičius, kiek Europos Sąjungos šalys vidutiniškai išleidžia per valstybės biudžetą ir kiek Lietuva perskirsto per valstybės biudžetą, mes atsiliekame net 10 proc. Mes atsiliekame nuo vidurkio, nekalbant jau apie pažengusias šalis, į kurias Lietuva nori lygiuotis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ieškoma, kas Naujininkuose už beveik 1 mln. eurų įrengs naują skverą ir bendruomenės daržą1
Vilniaus savivaldybė ieško, kas Naujininkų mikrorajone už 945 tūkst. eurų (be PVM) įrengs naują skverą bei bendruomenės daržą – sutvarkys 1,24 hektaro medžiais apaugusį kalvos šlaitą netoli Dariaus ir Girėno bei Tūkstantme...
-
Žaidėjas iš Lietuvos laimėjo rekordinę beveik 81 mln. eurų sumą8
Kėdainiuose įsigytas „Eurojackpot“ loterijos bilietas penktadienį laimėjo beveik 81 mln. eurų – didžiausią prizą Baltijos šalių istorijoje. ...
-
VERT: didmeninės elektros kaina 2025 metais mažės 13 proc. iki 8,2 cento už kWh6
Didmeninė elektros kaina kitąmet sieks 8,228 cento už kilovatvalandę (kWh) – 13,13 proc. mažiau nei buvo nustatyta 2024-iesiems metams, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
ECB stebėtojų vadovė: Baltijos šalyse dominuojant bankams, kapitalo rinkos lieka smulkios
Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse bankams dominuojant finansų rinkoje, kapitalo rinkos išlieka mažos bei turėtų plėstis, sako Europos Centrinio Banko (ECB) Stebėtojų tarybos vadovė Claudia Maria Buch (Klaudija Marija Buch). ...
-
G. Skaistė: Lietuva elektrinių traukinių įsigijimui skolinasi palankiomis sąlygomis6
Šiaurės investicijų banko (ŠIB) 100 mln. eurų paskola elektriniams ir bateriniams traukiniams įsigyti Lietuvai suteikta palankiomis sąlygomis, sako finansų ministrė. ...
-
Inovatyviems produktams – 7 mln. eurų parama
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, skatindama mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą šalyje ir galimybę kurti naujus inovatyvius produktus, skelbia 7 mln. eurų paramos kvietimą, penktadienį pranešė ministerija. ...
-
Antros pakopos pensijų fondai šiemet uždirbo 11,5 proc. grąžą2
Antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža šiemet siekė 11,5 proc., o nuo 2019 metų, kai įvesta gyvenimo ciklo sistema, – 71 proc. ...
-
Lietuva perka papildomų oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų10
Lietuva įsigijo papildomų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų, penktadienį paskelbė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
V. Blinkevičiūtė – už kelių fondo steigimą, finansuojant jį iš surinktų akcizų3
Siekiant gerinti Lietuvos kelių būklę, Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė siūlo steigti bendrą kelių fondą. ...
-
VMVT perspėja: neatsakingai perkant gyvūną – gydymas gali kainuoti neprognozuojamas sumas
Veislinių gyvūnų paklausa Lietuvoje pastaruoju metu auga, todėl vis dažniau gatvėse matomos ir retos veislės, kurios anksčiau buvo beveik nebesutinkamos. ...