Kontrolierius: mokesčių kėlimas – geriausias būdas surinkti lėšas į biudžetą

Apie tai plačiau papasakojo Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

– Ar turite kokius nors skaičiavimus, kuriuose būtų aiškus šitos reformos poveikis biudžetui?

– Pačiuose reformos dokumentuose pateikti skaičiavimai, kokį poveikį reforma galėtų turėti ateityje. Raštuose pateikiama, kad 2026 m. reformos poveikis biudžetui galėtų būti apie 0,2 proc. BVP. Šios dienos vertinimu tai galėtų būti apie 140 mln. eurų.

– Tai yra daug ar mažai?

– Mažai. Tačiau jau vasaros metu pateiktas atnaujintas reformos paketas numatė papildomus neapmokestinamų pajamų dydžius, kas iš esmės mažina biudžetą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Vien šio argumento turėtų užtekti politikams, kad nedarytų mokesčių reformos, nes tai neatneš jokios naudos.

– Reformos kryptis pasirinkta teisinga, tačiau ambicijų surinkti daugiau į biudžetą trūksta.

– Esate sakęs, kad reikėtų atsižvelgti į kai kuriuos kitus tarptautinių organizacijų reikalavimus ir rekomendacijas?

– Turėjau omenyje, kad Pasaulio bankas yra pateikęs keletą rekomendacijų dėl pelno mokesčio, dėl gyventojų pajamų mokesčio, dėl nekilnojamojo turto mokesčio. Vyriausybės priimti sprendimai iš dalies atliepia tuos reikalavimus, tačiau ne visus. Kalbant apie pridėtinės vertės mokestį, kai siūloma pakelti apmokestinamą pajamų lygį, nuo kurių bus įtraukiama į PVM mokėtojų sąrašą, yra daroma priešingai. Europa siūlo mažinti tą ribą, mes darome priešingai.

– Kodėl būsimoms Vyriausybėms teks grįžti prie mokesčių reformų?

Būtų laikas pradėti ruoštis tam senėjančios visuomenės virsmui.

– Pagrindinis faktorius yra lėšų surinkimas biudžetui. Pragyvenimo lygis Lietuvoje didėja. Turime labai didelius lūkesčius viešajam sektoriui, norime kokybiškesnių paslaugų. Trūksta mokytojų, trūksta gydytojų, trūksta policijos pareigūnų. Turime didelį trūkumą viešajame sektoriuje. Taip pat turime įsipareigojimus kelti darbo užmokestį. Mūsų geopolitinė padėtis sudėtinga. Esame priversti skirti daugiau lėšų gynybai. Visi šie įsipareigojimai sudėjus kartu reikalauja didesnių lėšų į biudžetą. Mokesčių kėlimas yra geriausias būdas surinkti tas lėšas. Taip pat nereikėtų pamiršti Lietuvos demografinės situacijos. Lietuvos visuomenė sensta. Būtų laikas pradėti ruoštis tam senėjančios visuomenės virsmui.

– Daug kas pasakytų, kad pinigų užtenka, tačiau kam jie išleidžiami?

– Žiūrint į skaičius, kiek Europos Sąjungos šalys vidutiniškai išleidžia per valstybės biudžetą ir kiek Lietuva perskirsto per valstybės biudžetą, mes atsiliekame net 10 proc. Mes atsiliekame nuo vidurkio, nekalbant jau apie pažengusias šalis, į kurias Lietuva nori lygiuotis.