- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją, kuri iki pavasario analizuos, kodėl į Lietuvos rinką patenka galbūt nekokybiški maisto produktai.
Parlamentarai antradienį nutarė sudaryti tokią komisiją - už balsavo 61, prieš - 3, o susilaikė 5 parlamentarai.
Komisijai vadovaus „valstietė“ Guoda Burokienė, ji darbą turės baigti iki 2018 metų kovo 10 dienos.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika teigė, kad problema, kai tų pačių maisto produktų sudėtis skirtingose Europos Sąjungos (ES) šalyse skiriasi, egzistuoja jau penkerius metus.
Anot jo, turėtų būti reikalaujama atsakomybės tų asmenų, jų grupių ar institucijų, kurios „šioje problemoje peržengė įgaliojimus“.
„Kalbant apie tai, koks komisijos tikslas, tai - kad vartotojai žinotų, kad tai nėra tas pats produktas, kad galėtų aiškiai atskirti, tam turėtų būti skirtingas ženklinimas, o ne būtų mažomis raidėmis informaciniame lapelyje parašoma - kad nebūtų vartotojo klaidinimo“, - teigė K.Mažeika.
Konservatorius Edmundas Pupinis teigė nesąs tikras, ar Seimas turi pakankamai kompetencijos imtis tokio tyrimo, o liberalas Eugenijus Gentvilas suabejojo, kad „skirtinga sudėtis reiškia skirtingą kokybę“.
Tuo tarpu K.Mažeika priminė cukraus pakeitimą saldikliais, natūralių gyvulinių riebalų pakeitimą augaliniais, kurie pasak parlamentaro, gali būti ir iš genetiškai modifikuotų augalų.
Komisija analizuos, kodėl skiriasi Lietuvoje ir kitose ES šalyse parduodami to paties prekės ženklo maisto produktai ir ar taip nėra pažeidžiamos vartotojų teisės, ar nėra nesąžiningos veiklos požymių.
Komisija taip pat aiškinsis, kodėl Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) produktų kokybės tyrimą atliko vėliau negu kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės.
Be to, komisijai siūloma nustatyti atsakingus asmenis, kurių neveikimas sudarė sąlygas diskriminuoti Lietuvos vartotojus.
Seimas taip pat pritarė konservatorių pataisai, kuri įpareigoja komisiją nustatyti, kokių priemonių būtina imtis, kad būtų ištaisyta padėtis bei užkirstas kelias galimoms diskriminacinėms praktikoms ateityje.
Komisijai be kita ko teks nustatyti, ar nesiskiria tuo pačiu prekės ženklu pažymėti Lietuvos ir kitų ES valstybių narių rinkoms tiekiami ne maisto produktai - to irgi pareikalavo konservatoriai.
VMVT neseniai paskelbė, kad kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis skiriasi. Tyrimas atskleidė, kad skyrėsi 23-jų iš 33-jų produktų receptūra. Gamintojai teigia, kad šios pretenzijos – nepagrįstos, nes atskirose rinkose skiriasi skoniai, o ne produkto kokybė.
Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) rugsėjį yra pareiškęs, kad šalims reikia suteikti daugiau įgaliojimų užkirsti kelią prastesnės kokybės produktų pardavimui. Už sveikatą ir maisto saugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis BNS yra minėjęs, jog yra rengiama bendra ES maisto kokybės vertinimo metodologija, kad būtų užkirstas kelias skirtingiems maisto kokybės standartams ES šalyse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus24
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...