Verslo senbuviai, konsultantai ir personalo atrankos specialistai pripažįsta, kad komercinis šnipinėjimas ir konfidencialios informacijos nutekinimas – labai dažnas atvejis. Tačiau tokios bylos teismo dažniausiai nepasiekia.

Teisme – tik viena byla

Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiojo prokuroro Zenono Buroko teigimu, komercinio šnipinėjimo esmė yra gauti saugotiną ir komercinę vertę turinčią informaciją, susijusią su gamybine ir ūkine veikla, mokslo ir technikos laimėjimais, finansų valdymo ir organizavimo ypatumais. Tokia informacija dažnai užtikrina įmonės ekonominį stabilumą ir komercinį pranašumą, tad jos atskleidimas konkurentams gali pakenkti įmonei.

"Puikus šnipinėjimo pavyzdys, kai asmuo, apsimetęs kontrolės įgaliojimus turinčiu valdiškos įstaigos tarnautoju, patenka į bendrovės patalpas ir stengiasi gauti jam nepriklausančius dokumentus, kalbina darbuotojus, kviečia įmonės sekretorę vakarienės ir, šnabždėdamas komplimentus, šnekina ją apie darbą. Šnipinėti gali ir konkurentų papirktas valytojas, mat neatsargūs darbuotojai dažnai palieka įjungtus kompiuterius, nesusega ir saugiai nepadeda dokumentų", – galimo komercinės paslapties atskleidimo pavyzdžius vardijo prokuroras.

Komercinis šnipinėjimas ir komercinės paslapties atskleidimas yra labai giminingas nusikaltimas intelektinei ir pramoninei nuosavybei, tačiau tiek savų darbuotojų, tiek svetimų asmenų įvykdytas vertingos verslo informacijos atidavimas konkurentams yra platesnė nusikalstama veika.

"Statistika rodo, kad šie nusikaltimai nėra būdingi mūsų šaliai", – dienraščiui sakė Z.Burokas. Nuo 2005 m. dėl komercinio šnipinėjimo ar komercinės paslapties atskleidimo tebuvo pradėta 20 ikiteisminių tyrimų. Per šį laikotarpį vienas tyrimas buvo baigtas perduodant bylą teismui, o 22 ikiteisminiai tyrimai nutraukti. Iš jų 20 tyrimų nutraukta nesant nusikaltimo įvykio.

Konkurentai nebaudžiami

Iš nutrauktų ikiteisminių tyrimų skaičiaus galima spręsti, kad šias nusikalstamas veikas arba ištirti labai sunku, arba verslininkai šį nusikaltimą įtaria nepagrįstai. Dažniausiai konkurentams naudinga informacija atskleidžiama dėl darbuotojų neatsargumo, pačios įmonės vadovų atsainumo, vidaus kontrolės stokos.

Norint apsisaugoti nuo komercinio šnipinėjimo, pirmiausia turėtų būti ribojama darbuotojų prieiga prie komercine paslaptimi laikomos informacijos, galėtų būti įdarbintas už šią sritį atsakingas patikimas kvalifikuotas asmuo, o darbuotojai raštiškai įpareigojami neatskleisti pašaliniams asmenims tam tikrų duomenų.

Tačiau darbuotojai taip pat turi būti lojalūs, apie įtartinus atvejus, pavyzdžiui, keistus skambučius, padidėjusį išorės atstovų dėmesį, nedelsdami informuoti vadovybę, kreiptis į policijos tyrėjus.

Prokuroras Z.Burokas taip pat pabrėžė, kad nei piktas pokalbis su šnipinėjimu įtariamos bendrovės savininkais ar darbuotojais, nei viešas konkurentų apkaltinimas ikiteisminiam tyrimui nepadeda, nes užkerta kelią netikėtumo efektui. Be to, po tokių pokalbių ar įtarimų spaudoje visi įrodymai dažniausiai naikinami arba slepiami.

Kalbintas pareigūnas pripažino, jog pasitaiko atvejų, kad buvę verslo partneriai susipyksta ir pradeda skųsti vienas kitą, siekia, kad prokurorai imtų persekioti konkurentus. Tačiau jis taip pat priminė atsakomybę, gresiančią už melagingus parodymus.

Bausmės gana švelnios

Dėl šnipinėjimo ar konfidencialios informacijos atskleidimo materialinės naudos gauna ne tik fizinis asmuo, kuris įvykdė nusikaltimą, bet ir konkuruojančios bendrovės. Tačiau Baudžiamasis kodeksas nenumato juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už šias nusikalstamas veikas. Todėl, prokuroro nuomone, dėl žalos atlyginimo verta pradėti ir civilinį procesą, nes civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje reiškiamas tik dėl kaltinamojo veiksmais padarytos žalos, kuri gali būti ir dažnai yra gerokai mažesnė, nei iš tiesų bendrovė turi nuostolių.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Generalinė prokuratūra nekontroliuoja nė vieno minėtų nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo. Pasak Z.Buroko, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nebuvo nagrinėta nė viena byla dėl komercinio šnipinėjimo. "Todėl galiu teigti, kad nei baudžiamojo persekiojimo, nei teisminė praktika šiuo klausimu mūsų šalyje nesusiformavusi", – kalbėjo prokuroras.

Baudžiamasis kodeksas už komercinį šnipinėjimą numato teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimą, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Už komercinės paslapties atskleidimą, be išvardytų bausmių, gali būti skiriami viešieji darbai.