Kodėl kai kurie smulkieji ūkininkai šį pavasarį neišvažiuos į laukus?

Kelis kartus išaugus degalų ir trąšų kainoms, kai kuriems smulkiesiems ūkininkams dirbti žemę tampa per brangu. Jie ieško kam ją skubiai išnuomoti arba ruošiasi palikti žemę pūdymuoti. Kokių dar galėtų būti  išeičių iš šios situacijos ir kaip šiems ūkininkams padėti?

Siūlo nuomotis žemes

Lietuvos ūkininkų sąjungos Raseinių skyriaus pirmininkas Rimas Gunevičius sako pastaruoju metu sulaukiantis smulkiųjų ūkininkų skambučių.

„Pastarosiomis dienomis skambino trys smulkieji ūkininkai – siūlo nuomotis jų žemes. Sako nebegalintys dirbti žemės, sėti, nes dėl karo Ukrainoje degalai, trąšos, net ir sėklos taip pabrango, kad jų įsigyti jie neturi už ką. Smulkieji ūkininkai neturi apyvartinių lėšų, o įmonės jiems nebesutinka atidėti apmokėjimo“, – pastebėjo ūkininkų atstovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad laimėjo tie, kurie daugiau trąšų galėjo įsigyti pernai. „Aš pats rudenį pataikiau amonio salietros nusipirkti po 390 eurų už 1 t, o dabar po 1 150 eurų perku. Už dvi priekabas reikės mokėti 66 tūkst. eurų, nors prieš metus tą patį kiekį būčiau nupirkęs už 12 tūkst. eurų“, – skaičiavo pašnekovas.

Jo teigimu, laikina išeitis smulkiesiems ūkininkams – deklaruoti pūdymą ir gauti už jį išmokas. „Tačiau pūdymą taip pat reikia prižiūrėti, per vasarą kelis kartus išdirbti, o po pūdymo tą lauką būtinai reikia apsėti. Taigi, pūdymas tampa tik problemos atidėjimu keliems mėnesiams“, – teigė R.Gunevičius.

Rimas Gunevičius. Asmeninio arch.nuotr.

Pasak jo, šiuo sunkiu metu smulkiesiems ūkininkams turėtų padėti valstybė – teikti paskolas lengvatinėmis sąlygomis, kad jie turėtų apyvartinių lėšų. „Tačiau kol kas mūsų Vyriausybė labai atsargiai žiūri į žemės ūkį – galvoja, kaip užkrauti ūkininkams daugiau mokesčių, pareigų, o ne kaip juos paremti. Ypač šiuo metu požiūris turėtų būti palankesnis. Juk ūkininkai taip pat moka mokesčius į valstybės biudžetą, ir sumoka didelius pinigus. Jei dalis ūkininkų bankrutuos, taps bedarbiais, valstybei tai neišeis į naudą“, – pabrėžė ūkininkas.

Jo teigimu, vidutiniai ir stambieji ūkiai dabartinės krizės akivaizdoje atsilaikys. Bus sunkiau, bet jie išliks.

Svarbu karo akivaizdoje

Būdų padėti ūkininkams ieško Žemės ūkio rūmai (ŽŪR). Pasak rūmų vicepirmininko Vytauto Buivydo, kompensuoti ūkininkų patiriamus nuostolius būtų nelogiška, nes tokiais atvejais atsiranda piktnaudžiavimo atvejų. „Manau, lengvatinės paskolos šiuo metu yra efektyviausias būdas padėti ūkininkams. ŽŪR skubiai kelia klausimą, kad ūkininkams būtų sudarytos galimybės jas gauti. Tam yra Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF), į kurį kreipėmės, kai tik Rusija pradėjo plataus masto puolimą Ukrainoje“, – sakė V.Buivydas.

Anot jo, ŽŪR sutelkė ūkininkus, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), ŽŪPGF atstovus kartu ieškoti sprendimų. „Akivaizdu, kad ŽŪPGF turėtų gerinti garantavimo už kreditus sąlygas, nes ūkininkų darbo sąnaudos kasdien brangsta, o jų pagaminamos produkcijos kaina taip greitai nekyla. Be to, reikia turėti omenyje, kad dalį produkcijos jie pagamins tik rudenį“, – sakė ŽŪM vicepirmininkas.

Ūkininkai taip pat moka mokesčius į valstybės biudžetą, ir sumoka didelius pinigus. Jei dalis ūkininkų bankrutuos, taps bedarbiais, valstybei tai neišeis į naudą.

Jo teigimu, parama dabar reikalingiausia šeimos ūkiams ir vidutiniams ūkiams. „Jie dažniau nei stambieji ar žemės ūkio bendrovės, įmonių grupės negalėjo nusipirkti trąšų iš rudens, nes neturėjo kur jų sandėliuoti. Ir jie nebuvo pasiruošę tokiam dideliam kainų šuoliui. Tiems, kurie neturi nusipirkę trąšų iš anksčiau, investicijų dabar reikia dvigubai ar net kelis kartus daugiau“, – dabartines starto pozicijas palygino V.Buivydas.

Smogtų žemiau juostos

ŽŪR vicepirmininkas atkreipė dėmesį ir į kitą nuo ūkininkų nepriklausančią aplinkybę: „Vis dėlto nėra garantijos, kad tos ūkininkų investicijos sugrįš pardavus produkciją, nes mokslininkai prognozuoja pavasarinę sausrą. Jei prie įtemptos geopolitinės situacijos prisidės dar ir klimato anomalijos, kai kuriems ūkininkams tai gali tapti smūgiu žemiau juostos. Taigi, jie turi labai gerai pasverti, ar investuoti ir kiek investuoti, nes dabar kaip niekada nepasverta investicija gali lemti ūkio bankrotą.“

Jis pabrėžė, kad dėl karo Ukrainoje žymiai pabrango ir pašarai. Iki šiol Lietuvos, kaip ir visos ES, ūkininkai gyvulius šerdavo pigiais pašariniais grūdais iš Ukrainos. „Mes turėjome pigios žaliavos ir ja šerdavome savo gyvulius. Dabar ir pašarinių grūdų kaina išaugo. Rizikos signalai mus pasiekia net iš Vakarų Europos. Ten ūkininkai sako: mes turėsime bankrutuoti, nes nebeturime pašarų. Ten ilgą laiką nebeauginami pašarai – Vakarų Europa juos pirkdavo iš Ukrainos, o dabar jų nebegauna. Ir įsivaizduokite, kiek tokiu atveju pabrangsta gamybos sąnaudos. Parduotuvėse matome dvigubai išaugusią kiaulienos kainą, gamintojai ją taip pat gaus didesnę, tačiau vargu ar ta kaina padengs daugiau kaip dvigubai išaugusias gamybos sąnaudas“, – svarstė V.Buivydas.

Jis įspėjo: karo akivaizdoje nereikėtų labai žavėtis stambiaisiais ūkiais, kurių pozicija šiuo metu yra geresnė. „Karo Ukrainoje metu paaiškėjo, kad didelės įmonės, įmonių grupės, koncernai yra labiausiai pažeidžiami. Nutrūkus tiekimo grandinei, jie ėmė stabdyti veiklą. Šeimos ūkiai, kur samdomų darbuotojų nėra arba beveik nėra, ir toliau ją vykdo. Taigi, karo akivaizdoje matome, kad šeimos ūkiai yra daug tvaresni. Todėl ir mūsų politikams verta dar kartą peržiūrėti žemės ūkio strategiją, nes labai ilgą laiką buvo sakoma, kad ūkius reikia centralizuoti, didinti“, – anot V.Buivydo, dabar atėjo metas atsigręžti į mažuosius, būtina juos išsaugoti, jiems padėti.

Svarsto dėl pagalbos priemonių

Žemės ūkio viceministro Pauliaus Astrausko teigimu, Europos Komisijai leidus ES šalims narėms teikti pagalbą verslui, patyrusiam Rusijos invazijos Ukrainoje ir išaugusių energinių išteklių kainų poveikį, ŽŪM Vyriausybėje svarsto dėl pagalbos priemonių šalies ūkininkams.

„Lietuvai iš ES numatyta 7,2 mln. eurų paramos. Dar papildomai lėšų leidžiama skirti ir iš nacionalinio biudžeto. Paramos prioritetai – verslams, kurie iki šiol daug dėmesio skyrė energijos taupymui, tvariai gamybai. Be to, ŽŪM skyrė 25 mln. eurų paramos lengvatinėms paskoloms verslui, kurios padėtų užsitikrinti apyvartinių lėšų srautą. Šią paramos sumą taip pat planuojama padidinti“, – komentare „Kauno dienai“ teigė P.Astrauskas.

Pasak jo, pagrindinė paramos teikimo šiuo metu prielaida yra išlaikyti maisto gamybos sistemą ir jos tęstinumą. „Dėl žymiai išaugusių pašarų kainų jau nuspręsta paremti paukštienos ir kiaulininkystės sektorius teikiant tiesiogines dotacijas. Taip pat žymus ekonominis poveikis yra ir šiltnamių ūkiams, kurie ypač priklausomi nuo dujų ir elektros kainų augimo“, – P.Astrausko teigimu, atlikus ekonominį ir poveikio šiam sektoriui vertinimą bus sprendžiama dėl galimos paramos suteikimo būtinybės ir sąlygų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių