"The Wall Street Journal" pažymėjo, kad JAV ekonomika po D.Trumpo pergalės prezidento rinkimuose įžengs į naują erą. Įtakingo Amerikos leidinio apklausti ekonomikos ekspertai pažymėjo, kad D.Trumpo politika gali paskatinti spartesnį ekonomikos, infliacijos ir palūkanų normų augimą. Kita vertus, gali kilti ir naujų rizikos veiksnių, įskaitant tarptautinio prekybinio karo grėsmę.

Lūkesčiai dėl spartesnio Amerikos ekonomikos augimo – susiję su D.Trumpo pažadais prieš rinkimus sumažinti mokesčius ir didinti investicijas į infrastruktūrą. Šios priemonės numato didelio masto ūkio stimuliavimo iš federalinio biudžeto.

"Valdžios stiliaus pasikeitimas gali išvesti JAV ekonomiką iš žemos ir lėto augimo orbitos, – aiškino Vidurio Floridos universiteto Ekonominio konkurencingumo instituto direktorius Seanas Snaithas. – Klausimas yra tas, ar pasieks JAV ekonomika aukštesnę orbitą ar įkris į atmosferą?"

"The Wall Street Journal" apklausti analitikai prognozuoja, kad Jungtinių Valstijų bendrasis vidaus produktas (BVP) ateinančiais metais augs 2,2 proc., o 2018 m. – 2,3 proc. Jų nuomonę, ūkio plėtrą teigiamai skatins ekonomikos stimuliavimas. Palyginti pastarųjų dvylikos mėnesių JAV BVP augimo vidurkis sudaro 1,5 proc.

Ekspertai mano, kad infliacija Amerikoje kitąmet sieks 2,2 proc., o 2018 m. – 2,4 proc. Taigi ši prognozė reiškia, kad infliacija 2 proc. ribą viršys pirmą kartą nuo 2007–2009 m.

Tiesa, pasak "The Wall Street Journal", dauguma ekspertų pripažino, kad jų prognozės – preliminarios.

"Bet kas, teigiantis, kad žino viską, kas bus D.Trumpo prezidentavimo metu, veikiausiai meluoja", – sakė ekonomistė Megan Green.

Dauguma ekonomistų įsitikinę, kad mokesčių mažinimas, ypač jeigu kartu nebus mažinamos valstybės išlaidos, parems JAV ekonomikos augimą, kalbant apie trumpalaikę perspektyvą. Investicijos į infrastruktūrą paskatintų statybų sektoriaus augimą, kas būtų naudinga ir kitoms ūkio sritims.

Respublikonai Kongrese pritaria mokesčių mažinimui ir reguliavimo švelninimui, bet neaišku, ar pritars išrinktojo šalies vadovo planams riboti imigraciją ir prekybą bei staigiai didinti išlaidas infrastruktūrai.

Maždaug 43 proc. "The Wall Street Journal" apklaustų ekonomistų įspėjo, kad didžiausią grėsmę JAV ekonomikai kelia prekybinių karų kilimo galimybė. Jeigu Amerika įves importo muitus užsienietiškai produkcijai, tai gali paskatinti atsakomąsias priemones, importo kainų augimą bei amerikiečių eksporto įmonių rinkų susitraukimą.

Ekspertai pabrėžė, kad recesijos Amerikoje tikimybė per ateinančius dvylika mėnesių yra apie 20 proc. Nors per pastaruosius tris mėnesius ši tikimybė sumažėjo, vis dar yra didesnė nei pernai, kai siekė 14 proc.

Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje valdybos pirmininkas Tadas Vizgirda pažymėjo, kad D.Trumpo pergalė rinkimuose didelio poveikio Lietuvos ekonomikai neturės.

"Atvirai šnekant, tai Lietuvai tikrai neturės tokios didelės reikšmės, jeigu žiūrėtume grynai ekonomiškai", – sakė jis.

Investicijų bendrovės "Northern Horizon Capital" valdybos narė Milda Dargužaitė pažymėjo, jog yra dalykų, kurie verčia nerimauti.

"Mano nuomone, iš ekonominės pusės D.Trumpo retorika rinkimų kampanijos metu buvo prieš globalizaciją, už sienų uždarymą – tai atsilieptų tarptautinei prekybai. Iškart po jo išrinkimo finansinės biržos rodo, jog investuotojai nerimauja, kad tai labai gali neigiamai paveikti ekonomiką. Tai tiesiogiai bei netiesiogiai gali paveikti ir Lietuvą", – kalbėjo M.Dargužaitė, nors pridūrė, jog kol kas sunku spręsti, koks poveikis būtų mūsų šaliai, jeigu naujasis JAV vadovas įvykdytų visus savo pažadus.

T.Vizgirda atkreipė dėmesį į tai, jog D.Trumpas pamažu keičia savo retoriką.

"Jis visiškai kitoks žmogus, kiek mačiau kampanijos metu ir per pergalės kalbą. Man net patiko jo žodžiai, kad mes turime visi susivienyti, aš būsiu visų prezidentas. Man atrodo, kad jis pagaliau suprato, kad jau nebereikia būti šoumenu, o laikas būti prezidentu", – teigė T.Virzgirda.

Dėl to Amerikos prekybos rūmų vadovas pažymėjo nemanantis, kad bus imtasi drastiško tarptautinės prekybos ribojimo, ką žadėjo D.Trumpas.

"Tai yra tik rinkimų pažadai. Aš manau, kad žiūrės į tuos tarifus, bet daug kas priklausys, kiek didins. Jeigu 10–20 proc. didintų tarifus, tai jau būtų problema, jeigu 5 proc. didintų, tuomet tai nėra problema. Galbūt įvestų kvotas, kad sumažintų iš Kinijos prekių srautus, galbūt paramos programas kurs, kad amerikiečių bendroves pritrauktų atgal, jei jos investavo kitose šalyse", – tikino jis.

Tiesa, anot T.Virzgirdos, jeigu būtų labai stengiamasi verslą, kuris investavo užsienyje, grąžinti atgal į JAV, amerikiečių investicijos iš Lietuvos galėtų pasitraukti. Tačiau griežtos priemonės galėtų sukurti nesantaiką tarp verslo ir valdžios.