Į klausimus atsako Marius Stračkaitis, Lietuvos notarų rūmų prezidentas

Asmeninio archyvo nuotr.

– Ar testatorius privalo pasakyti būsimam paveldėtojui, šeimos nariams, kitiems suinteresuotiems asmenims apie surašomą testamentą?

– Testatoriaus asmeninis reikalas, ar informuoti apie testamento turinį savo artimuosius ir būsimus įpėdinius. Tačiau notaras tokios informacijos neatskleis. Tiek testamento turinys, tiek pats testamento sudarymo faktas – viena griežčiausiai saugomų notarinių paslapčių. Pašaliniai asmenys, net ir valstybinės institucijos, pvz., policija ar prokuratūra, neturi teisės gauti informacijos apie testamento sudarymo faktą ar susipažinti su testamento turiniu, kol asmuo gyvas, skirtingai nuo kitų notariškai patvirtintų dokumentų, kuriuos notaras privalo pateikti teismui, ikiteisminį tyrimą vykdančioms teisėsaugos institucijai ir kitiems įstatyme numatytiems subjektams.

– Ar sudarant testamentą privalo kartu su testatoriumi dalyvauti būsimas paveldėtojas?

– Trečiųjų asmenų, įskaitant įpėdinius, dalyvavimas tvirtinant testamentą neprivalomas. Liudytojų dalyvavimo tvirtinant testamentą gali pageidauti testatorius, tačiau pažymėtina, kad testamente įvardijami įpėdiniai testamento surašymo metu gali dalyvauti, tačiau jie negali būti liudytojais. Taip pat pažymėtina, kad, siekiant išsiaiškinti tikrąją testatoriaus valią, testatorių atlydėję asmenys, kurie nėra liudytojai, tvirtinant testamentą nedalyvauja.

– Ar reikia notarui pateikti konkrečius paveldėtojo duomenis – ne tik pavardę, bet ir asmens kodą, adresą?

– Kuo tikslesnis asmenų įvardijamas testamente užtikrina, kad vėliau įgyvendinant testatoriaus valią nekils problemų identifikuojant ir informuojant testamentinius įpėdinius. Tad sudarant testamentą rekomenduotina pateikti ne tik įpėdinio vardą, pavardę, tačiau ir asmens kodą ar gimimo datą, gyvenamosios vietos adresą.

– Kiek kartų testamentą galima keisti? Kur jis yra saugomas?

– Nėra apribojimų, kiek kartų galima keisti, taisyti ar pildyti testamentą. Jei testamentų yra ne vienas, visuomet galios vėliausiai sudarytas testamentas. Oficialiojo testamento, sudaryto notarų biure, vienas egzempliorius duodamas testatoriui, o kitas saugomas testamentą patvirtinusio notaro archyve. Asmeninis testatoriaus ranka rašytas testamentas gali būti saugomas testatoriaus namuose ar kitoje jam priimtinoje vietoje, tačiau kyla grėsmė, kad apie tokį sudarytą testamentą paveldėtojai gali nežinoti ir po testatoriaus mirties gali jo nerasti. Taip pat asmenys, kurie surašė asmeninį testamentą, tokį testamentą gali perduoti saugoti notarui.

– Ar galima ir kada galima sudaryti bendrą sutuoktinių testamentą? Teko girdėti, kad bendras sutuoktinių testamentas negalimas, jeigu sutuoktiniai turi vaikų iš kitų santuokų.

– Taip, sutuoktiniai gali sudaryti bendrą testamentą. Bendruoju sutuoktinių testamentu vyras ir žmona vienas kitą paskiria savo įpėdiniais. Vadinasi, mirus vienam iš jų, visas jo turtas atitenka pergyvenusiam sutuoktiniui (išskyrus privalomąją palikimo dalį, kuri priklauso įstatymų nustatytiems asmenims).

Tokį testamentą gali sudaryti tik susituokę žmonės ir jis turi būti patvirtintas notaro. Vadinasi, sutuoktinių ranka surašytas testamentas negalios.

Galimybės sudaryti bendrąjį sutuoktinių testamentą neriboja faktas, kad sutuoktiniai turi vaikų iš kitų santuokų. Bendrame sutuoktinių testamente galima iš anksto nurodyti ir įpėdinį ar įpėdinius, kurie paveldės turtą, kai mirs jau pergyvenęs sutuoktinis. Šiam įpėdiniui gali būti paliekamas visas turtas arba tik konkretūs daiktai.

Bendrasis testamentas gali būti panaikintas, jei vienas iš sutuoktinių pateikia notarui pareiškimą dėl jo panaikinimo. Kol bendrasis testamentas neatšauktas, jokie kiti asmeniniai ar oficialūs vieno sutuoktinio testamentai negalioja.

Testamentas nustoja galioti, jei iki vieno iš sutuoktinių mirties santuoka nutraukiama arba pareiškiamas ieškinys (paduodamas prašymas) santuoką nutraukti.

– Ar surašant testamentą namuose reikia, kad žmogaus valią patvirtintų kokie nors liudininkai?

– Kaip jau minėjome, testatorius gali surašyti savo asmeninį testamentą. Liudytojų patvirtinti tokiam testamentui nereikia. Toks testamentas turi būti perduotas saugoti notarui arba turi būti patvirtintas teisme per vienus metus nuo testatoriaus mirties. Tačiau, kaip jau minėjome, jis gali būti nerastas, gali kilti ginčų dėl jo turinio teisėtumo ir aiškumo. Tokių neigiamų padarinių galima išvengti sudarant oficialųjį testamentą pas notarą. Notaras, tvirtindamas oficialųjį testamentą, išsiaiškina tikrąją testatoriaus valią, įsitikina asmens veiksnumu, ar jis supranta savo veiksmų padarinius. Be to, notaro patvirtintas oficialusis testamentas bus parengtas pagal visus įstatymų reikalavimus, todėl nėra rizikos, kad testamente išreikštos asmens valios nebus galima įgyvendinti.

Apie testamentą

Testamentas – vienas seniausių, nuo Antikos laikų žinomų teisinių dokumentų, nusakančių asmens valią, kas nutiks jo turtui po mirties.

Testamentai gali būti sudaryti kelių rūšių: asmeninis ir oficialusis testamentai. Oficialusis testamentas yra sudaromas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinamas notaro arba jei Lietuvos pilietis yra užsienio valstybėje – Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje valstybėje. Oficialiajame testamente nurodoma jo sudarymo vieta ir laikas, testatorius, įvardijamas testamento turinys – asmuo testamentu gali palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Surašytas testamentas perskaitomas, pasirašomas testatoriaus, patvirtinamas notaro ir užregistruojamas notariniame registre. Vienas egzempliorius duodamas testatoriui, o kitas saugomas testamentą patvirtinusios įstaigos archyve. Testamentą pagal išreikštą testatoriaus valią parengia notaras.

Asmeninis testamentas surašomas paties testatoriaus ranka. Dokumente nurodomas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta, testatorius asmeniniame testamente taip pat išreiškia savo valią ir pasirašo tokį testamentą. Asmeninis testamentas gali būti surašomas bet kokia kalba. Asmenys, kurie surašė asmeninį testamentą, tokį testamentą gali perduoti saugoti notarui. Perduotas saugoti asmeninis testamentas prilyginamas oficialiajam testamentui. Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti nustatyta tvarka, jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienus metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti ir tokiu atveju galios tik teismo patvirtintas testamentas. Taigi, neperdavus saugoti asmeninio testamento notarui, kyla grėsmė, kad jis gali būti nerastas arba sunaikintas ir taip nebus išpildyta testatoriaus valia.

Paveldi ir skolas

Įpėdinis, tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą priėmęs palikimą, už palikėjo skolas atsako ne tik paveldėtu, bet ir savo turtu. Siekdamas apriboti savo atsakomybę už palikėjo skolas, įpėdinis gali pareiškime apie palikimo priėmimą nurodyti, kad jis palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą – tokiu atveju už palikėjo skolas jis atsako tik paveldėtu turtu.

Klausimus siųskite e. paštu: [email protected]