Kita augančių algų medalio pusė: kyla kainos, dirbti nėra kam

Kylant ekonomikai, įmonėms reikia vis daugiau darbuotojų. O jų tiesiog nėra. Toks trūkumas skatina atlyginimų kilimą, o jiems pavymui kyla ir kainos.

Prognozavo dar metų pradžioje

Dar metų pradžioje bankų analitikai prognozavo kainų kilimą. „Augantys darbo kaštai prisideda prie spartėjančios infliacijos: įmonės didesnes darbo apmokėjimo sąnaudas kompensuoja didindamos galutines produkcijos kainas,“ – teigė DNB analitikas Povilas Stankevičius.

„Toliau didėjant darbo užmokesčio sąnaudoms, verslas stengsis jas perkelti į galutinę kainą“ – tai sakinys iš metų pradžioje skelbtos SEB banko makroekonomikos apžvalgos. Kartu su atlyginimų kreive kilsiančią infliaciją žadėjo ir „Danske Bank“.

Esame Europos Sąjungoje, naudojamės atvirų sienų ir rinkų privalumais, todėl neturime kitos išeities nei atlyginimų didinimas. Priešingu atveju žmonės tiesiog išvažiuos.

Apie kylančias kainas kalbama vis dažniau. Tačiau kokios priežastys jas stumia aukštyn? Specialistai įvardina tris veiksnius: algos, kurios staigiai kyla, laisvi darbuotojai, kurių skaičius staigiai krenta ir darbo našumas, kuris nei kyla, nei krenta.

Kitos išeities nėra

Lietuvos ekonomika auga. Net tie, kurie prabyla apie krizę, savo žodžius atsiima atgal. Augimą vaizdžiai rodo Lietuvos darbo biržos informacija – visais šių metų mėnesiais, išskyrus sausį, laisvų darbo vietų įregistruota daugiau, negu kreipėsi bedarbių. Praėjusį mėnesį birža įregistravo 29,8 tūkst. Laisvų darbo vietų, per tą patį laiką į ją kreipėsi 21,5 tūkst. bedarbių.

Todėl Lietuvos pramoninkų konfederacijos skelbiama statistika nestebina – 70 proc. įmonių vadovų jaučia tiek kvalifikuotos, tiek nekvalifikuotos darbo jėgos stoką. Tai reiškia, kad įmonės vis dažniau konkuruoja ne dėl darbo ieškančių, o jau dirbančių žmonių. Darbuotojai persiviliojami siūlant didesnį atlyginimą. Didesnį atlyginimą siūlo ir tie, kurie nenori, kad jų darbuotojai sustiprintų konkurento įmones.

Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) generalinio direktoriaus Dano Arlausko teigimu, toks atlyginimų didėjimas yra geras reiškinys, mat auga žmonių perkamoji galia, jie daugiau vartoja, rinkoje cirkuliuoja daugiau pinigų.

„Esame Europos Sąjungoje, naudojamės atvirų sienų ir rinkų privalumais, todėl neturime kitos išeities nei atlyginimų didinimas. Priešingu atveju žmonės tiesiog išvažiuos“, – sako D. Arlauskas.

Pirmiausiai brangs paslaugos

Net ir dabartinis atlygių kilimas nestabdo emigracijos – oficiali statistika rodo, kad per pirmus keturis 2017 m. mėnesius iš Lietuvos emigravo 23 tūkst. žmonių. Per tą patį laiką į šalį sugrįžo triskart mažiau – 7 tūkst. Taigi, darbuotojų reikia vis daugiau, o jų Lietuvoje lieka vis mažiau.

Kol dėl naujų darbuotojų kovojama algomis, įmonės vis daugiau pinigų turi skirti darbo užmokesčiui, o tai didina kiekvieno produkcijos vieneto savikainą. Kylant jai, kyla ir kainos.

„Pirmiausiai kainų kilimas pasijus paslaugų sektoriuje. O vėliau jis persikels ir į produktų kainas. Šioje situacijoje nieko naujo nėra – tai jau seniai išmokti dalykai“, – sako konfederacijos vadovas.

Verslams pirmiausiai reikia galvoti apie našumo didinimą. Čia didelė atsakomybė tenka ir valdžiai, kuri turi imtis rimtų sprendimų, kurie skatintų ir motyvuotų įmones didinti veiklos našumą.

Pirmąjį šių metų ketvirtį atlyginimų augimo tempas buvo didžiausias nuo 2008 m. Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2017 m. vidutinis darbo užmokestis augs 6,5 proc., o padidėję atlygiai 2018 m. pasistiebs dar 5,7 proc.

Dar labiau negu atlyginimai kyla darbo sąnaudos (darbdavio išlaidos, atsirandančios samdant darbuotojus), nes darbdaviai ne tik didina algas, bet ir priedus bei kitas išmokas.

Išgyvens ne visos įmonės                                 

D. Arlausko teigimu, šiose atlygio kilimo lenktynėse išgyvens ne visos įmonės – dalis jų tiesiog neturės iš ko mokėti algų ir užsidarys. Toks likimas labiausiai gresia mažoms įmonėms, kuriose sunkiai pritaikomos inovacijos.

Tad šiuo metu bene vienintelis įmonių augimo kelias – darbo našumo didinimas. Šioje srityje Lietuva tikrai turi kur pasistiebti, mat našumo rodikliai pas mus labai menki. Lietuvos banko pateikiamais duomenimis, 2012–2016 m. darbo užmokestis kilo 19 proc., tuo metu darbo našumas – vos 2,9 proc.

D. Arlausko teigimu, šiandieninė situacija, kuomet atlyginimai šauna aukštyn, o darbo našumas stovi vietoje – rimtas iššūkis, kuris parodys kurios šalies įmonės sugeba prisitaikyti, o kurios – ne.

„Verslams pirmiausiai reikia galvoti apie našumo didinimą. Čia didelė atsakomybė tenka ir valdžiai, kuri turi imtis rimtų sprendimų, kurie skatintų ir motyvuotų įmones didinti veiklos našumą“, – sako konfederacijos vadovas.